 |
 |
 |
 |
 |
 |
2016 m. gruodžio 7 dieną Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedra ir joje veikiantis socialinių darbuotojų diskusijų klubas (SDDK) pakvietė į patirtinio mokymosi seminarą „Gailestingumas ir socialinis darbas. Pranciškoniškosios kultūros kontekstas“. Vienas iš patirtinio mokymosi tikslų – apjungti profesinę veiklą, naujas žinias bei patirtis skatinant asmenybės augimą. Į renginį gausiai susirinko socialiniai darbuotojai, studentai bei įvairių pagalbos žmogui profesijų atstovai.
Apie gyvenimo prasmę bei Gailestingumą kaip veiklią Meilę pakvietė pamąstyti pranciškonas kunigas brolis Benediktas Jurčys, Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininko Sauliaus Liekio pristatytas „Vilties ambasadoriumi“. Jautriais ir žadinančiais viltį gyvenimiškos patirties liudijimais dalijosi Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, režisierė bei savanorė Dalia Kanclerytė. Gailestingumo ir profesinio pašaukimo sąsajas atskleidė KU SvMF Socialinio darbo katedros absolventė, šio centro socialinė darbuotoja Irena Baltiejienė.
Tikėjimo, Meilės ir Vilties suteikė filmo ,,Trokštu gyventi“ peržiūra (režisierė Dalia Kanclerytė), dvasingumą žadino socialinio darbo katedros studentų atliekamos giesmės, jaukumo suteikė žvakių šviesa.
KU SvMF dekanas Prof. Dr. Artūras Razbadauskas paskatino bendradarbiauti ir dalintis kuriant aukštesnę žmogaus gyvenimo kokybę, socialinio darbo katedros vedėjas Doc. Dr. Valdas Rimkus dėkojo studentams, dėstytojams ir socialiniams partneriams už pozityvų bendradarbiavimą, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Audronė Liesytė priminė krikščionškas socialinio darbo šaknis.
Šis Adventinio laikotarpio seminaras buvo skirtas Gailestingumo temai, atskleidžiant onkologinę situaciją pranciškoniškosios kultūros šviesoje. Pavasario seminaras, vyksiantis Gavėnios laiku, bus skirtas prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų situacijos ir pagalbos tinklo bei metodų analizei. Pristatydama tolesnę Socialinių darbuotojų diskusijų klubo veiklos perspektyvą šio klubo koordinatorė Doc. Dr. Indrė Dirgėlienė kvietė liudyti Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovę bei įkūrėją KU Socialinio darbo katedros dėstytoją, egzistencinės terapijos specialistę Dr. Dalią Puidokienę. Ji paskatino diskusijai apie Gailestį ir Gailestingumą; patarė kiekvienam profesionalui įvertinti, branginti ir atsakingai eiti savo gyvenimo kelią, nes nuo to priklauso ir kelionės su klientu kokybė.
Pranciškono kunigo brolio Benedikto Jurčio palaiminimas ir bendruomeninė giesmė „Tyli naktis“ užvėrė Adventinio renginio, tačiau ne Gailestingumo duris.
KU SvMF Socialinio darbo katedros informacija
Socialinio darbo katedra kvietė tobulinti paramos ir bendradarbiavimo su absolventais ir visais socialiniais partneriais sistemą. Renginys vyko 2016 m. gegužės 23 d. 14 val., KU SvMF Aula salėje (pastate su laikrodžiu), H. Manto g. 84. Po renginio buvo teikiami pažymėjimai, atliepiantys kvalifikacijos kėlimo sistemos reikalavimus.
Vėlų 2015 m. gruodžio 30 dienos vakarą aplankėme žmones, atėjusius sušilti į Nakvynės namus nakčiai.
Pradžia
Tai tradicija, jau turinti savo jautrią istoriją. Prieš 15 metų, kai dar šioje vietoje nebuvo įsikūrę Nakvynės namai, drauge su kunigu Alfonsu Savickiu, atvykusiu iš Australijos (jis tuo metu dirbo KU PF teologijos katedroje) ir socialinio darbo savanoriais lankėme žmones, gyvenančius daugiabučio namo rūsyje. Šaltu žiemos metu čia glaudėsi daugiau nei šimtas varguolių. Iki šiol gyvos pirmojo susitikimo akimirkos – atėjome su papuošta eglute, malda, giesmėmis, teatralizuotu pasakojimu apie Jėzaus gimimą, studentų iškarpytais angelais, maisto lauknešėliais…buvo neramu, kad žmonės norės kuo greičiau ragauti maisto, nerūpės giesmės ir pokalbiai, tačiau – ilgai giedojome, žmonės dalinosi prisiminimais – vieni prisiminė gynę laisvę prie televizijos bokšto, kiti – mamos maldą…vakarui baigiantis studentai dovanojo angelus, žmonės skubėjo puošti savo ,,kambarius“…išėjome į kiemą, snigo, spaudė stiprus gruodžio šaltis, o rūsio langai pražydo baltesniais už sniegą angelais…Šv. Kalėdų dvasia užvaldė ir mus…
Jau tada sutikome Emanuelį Kiną (šiuo metu bendruomenės ,,Nikopolis“ vadovą ir įkūrėją, baptistų bažnyčios pastorių), tada jis drauge su ,,Samarijos“ savanoriais lankydavo varguolius. Užsimezgusi pažintis nenutrūko iki šiol, drauge vykdėme ne vieną karitatyvinį projektą. Šių metų Gailestingumo vakare bendradarbiavome su Emanueliu ir jo bendruomenės savanoriais.
Šiandien
Gailestingumo vakarą Nakvynės namuose dedikavome Popiežiaus Pranciškaus paskelbtiems Gailestingumo metams. Kaip niekada anksčiau prisiminimuose iškilo pirmasis apsilankymas prieš penkiolika metų – kas pasikeitė šiuo metu? Tai jau socialinė paslauga, mus sutinka profesionalūs socialiniai darbuotojai, patalpos šildomos, yra virtuvėlė, galima nusiprausti, išsiskalbti rūbus…o žmogus ir jo į(si)galinimas išlieka slėpiniu. Tik gal ne veltui dabar taip akcentuojamos sociokultūrinės paslaugos? Ar įmanomas įgalinimas be sisteminio požiūrio į žmogų? Tokių kompetencijų gal labiausiai šiuo metu trūksta socialiniame darbe?
Kaip ir prieš penkiolika metų mus sutiko šventame laike suklusę žmonės, pagiedojome gražiausias giesmes, skatinančias susimąstyti, patikėti; tada klausėmės pastoriaus Emanuelio Kino, dalinome dovanėles – kiekvienas žmogus gavo šventiškai įpakuotą lauknešėlį, jame – sotus sumuštinis, bandelė arba pyragėlis, saldainiai, kai kur kava ar arbata, šventiška atvirutė su viltingu tekstu, angelėlis…jauna moteris džiaugėsi mėlyna megzta kepuraite, vyras susijaudino, gavęs kojines ir šventišką laiškelį (nežinome aukotojų vardų).
Žmonės nuoširdžiai kaip vaikai dėkojo už dovanėles, galima buvo stebėti kokie orūs ir laimingi ragauja sumuštinį iš šventiško maišelio (dažna kasdienybė – konteineryje rastas maistas…).
Galima buvo jausti bendruomeniškumo dvasią, kuri atsiskleidžia dalinantis, rūpinantis tuo, kuris silpnesnis. Susirūpinę vedė pas tuos, kurie dar negavo dovanėlės…
Atsisveikinant vienas vyras ištarė ,,…daugiau negu daug žodžių…su jūsų dainomis atėjo Jėzus…“
O mūsų mintys sukosi apie Viltį, tikėjome, ji sužibo šįvakar…gal ši viltinga akimirka suteiks stiprybės rytoj, gal net ir žengiant stipresnį žingsnį link geresnės gyvenimo kokybės?
Mąstėme ir apie savanorystės prasmę. Tai tikrai ne paskutinis mūsų apsilankymas pas čia nakvojančius ir gyvenančius žmones.
Padėka
Dėkojame visiems gailestingiems žmonėms, patikėjusiems mūsų iniciatyvos prasmingumu ir su meile pasidalinusiems. Dėkojame Klaipėdos miesto Nakvynėms Namams už atvirumą ir bendradarbiavimą.
Dėkojame Klaipėdos miesto socialinių paslaugų informacijos centrui, PREZO kepyklėlės, UAB senosios kepyklėlės vadybininkui p. Vytautui, religinės bendruomenės ,,Nikopolis“ vadovui pastoriui Emanueliui Kinui ir jo savanoriams.
Siūlome susipažinti su pasiruošimo ir renginio fragmentais, kuriuos, nepažeidžiant asmens privatumo ir etikos principų, galime pateikti.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |