Lietuvos unikalių gamtinių išteklių panaudojimo su stresu susijusios organizmo psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui efektyvumas ir saugumas (LUGISES)

Projektas „Lietuvos unikalių gamtinių išteklių panaudojimo su stresu susijusios organizmo psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui efektyvumas ir saugumas" (LUGISES)

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinės civilizacijos palydovas, o didelis streso lygis, jei jis nevaldomas, sukelia rimtas sveikatos problemas ir blogina gyvenimo kokybę.

Tikslas: įvertinti Lietuvos unikalių gamtinių išteklių (geoterminio /mineralinio vandens, purvo, klimato) poveikį streso mažinimui bei psichinės (nerimo, depresijos, nemigos, nuovargio) ir fizinės sveikatos gerinimui ir procedūrų saugumą ir remiantis tyrimu rezultatais parengti metodines rekomendacijas. Uždaviniai: 1. Ištirti Lietuvos gamtinių veiksnių (mineralinio, geoterminio vandens, peloidų) unikalią sudėtį, atlikti palyginamąją analizę ir galimo panaudojimo bei saugumo mokslinį pagrindimą. 2. Įvertinti Lietuvos unikalių gamtinių veiksnių efektyvumą streso mažinimui ir su stresu susijusios psichinės ir fizinės būklės gerinimui. 3. Identifikavus persirgusių Covid-19 grupę įvertinti gamtinių veiksnių efektyvumą pokovidinės būklės gerinimui. 4. Pateikti metodines rekomendacijas Lietuvos natūralių išteklių panaudojimui sveikatinimo ir sveikatingumo srityse.

Hipotezės:
1. Tikėtina, kad procedūrų kompleksas, panaudojant natūralius gamtinius išteklius, mažins stresą, nerimą ir depresiją.
2. Tikėtina, kad esant aukštesniam streso lygiui natūralūs gamtiniai veiksniai duoda didesnį poveikį nei patiriantiems mažesnį stresą.
3. Tikėtina, kad procedūros su natūraliais gamtiniais veiksniais gerina darbinę ir socialinę adaptaciją.
4. Natūralių gamtinių išteklių terapijos poveikis yra veiksmingas nepriklausomai nuo gydymo trukmės.

Planuojamas daugiacentris, prospektyvinis randomizuotas kontroliuojamas vienpusiai aklas (single-blinded (tyrėjams) mokslinis tyrimas. Imtis - 200 patiriančių didesnį stresą ir/ar mažesnį gerovės jausmą dalyvių. Įvairių procedūrų, panaudojant gamtinius išteklius, tokius kaip mineralinis ar geoterminis vanduo, gydomasis purvas, saulė, oras, miškas, kraštovaizdis, poveikio sveikatai ir saugumo tyrimas leistų pateikti rekomendacijas apie skirtingų procedūrų, jų skaičiaus ir kombinacijų pritaikymą žmogaus fizinės ir psichinės būklės atstatymui, kas galėtų padėti spręsti šiandieninio gyvenimo tempo ir streso poveikį organizmui, pagerinti žmonių savijautą ir atstatyti darbingumą po Covid-19 pandemijos. Tokiu būdu būtų galima sumažinti pandemijos pasekmes žmogaus sveikatai, ekonomikai, skatinti sveikatos turizmo augimą Lietuvoje bei ilgalaikėje perspektyvoje sudarytų prielaidas Lietuvai tapti inovatyvaus kurortinio gydymo arealu ir pagrindine baze Baltijos jūros regione. Tyrimas bus sisteminga ankstesnių Vakarų Lietuvos gamtinių išteklių panaudojimo žmogaus sveikatos gerinimui tąsa. Siekiant mokslinės tyrimo kokybės ir tarptautinės rezultatų sklaidos, įvairiuose tyrimo etapuose dalyvaus patyrę mokslininkai iš užsienio mokslo institucijų.

Projekto pradžia: 2022 10 01; pabaiga: 2024 03 31.

Projektas „Lietuvos unikalių gamtinių išteklių panaudojimas su stresu susijusios organizmo psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui efektyvumas ir saugumas" (LUGISES) / S-REP-22-6, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos

PADĖKA
Projekto vadovė doc. dr. Lolita Rapolienė nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo: KU Rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančiajai direktorei Linai Nosevič, Lietuvos Kurortų asociacijos administracijos direktorei Kristinai Citvarienei, Eglės sanatorijos generaliniam direktoriui Artūrui Saldai, Gradiali sanatorijos direktoriui Domui Dargiui, Atostogų parko direktoriui Ričardui Jovaišai, Draugystės sanatorijos direktoriui Gediminui Kaubriui, Versmės sanatorijos direktorei Rasai Noreikienei, Tulpės sanatorijos buvusiai direktorei Liucijai Patinskienei, tyrėjams ir mokslininkams: doc. dr. Aelitai Bredelytei, ass. prof. dr. Antonellai Fioravanti, prof. dr. Arvydui Martinkėnui, prof. dr. Ingai Dailidienei, dr. gyd. Giedrei Taletavičienei, dr. Marijai Kataržytei, prof. dr. Dianai Šaparnienei, gyd. Jovitai Jočienei, gyd. Giedrei Kurienei, gyd. Jūratei Astravaitei, gyd. Arvydui Balčiui, gyd. Antanui Daniui, gyd. Liucijai Patinskienei, gyd. Virmantui Rinkevičiui, gyd. Beatričei Pargaliauskytei, prof. dr. Brigitai Kreivinienei, medicinos psichologei Neringai Jurgelionienei, prof. dr. Sauliui Šliaupai, gyd. Nijolei Šostakienei, prof. dr. Linai Varžaitytei, prof. dr. Olgai Surdu, prof. dr. Daivai Mockevičienei, doktorantei Erikai Vasiliauskienei, gydytojams-rezidentams Dovydui Rapoliui ir Justinai Raulušonytei, Gintarei Regelskienei, Eglei Mackie, Godai Sakalauskaitei, Dainiui Aponkui, Kristinai Lekutienei, Akvilei Lencevičei, Džeinarai Kaunaitei, Snieguolei Zenkevičienei ir kitiems Klaipėdos universiteto ir sanatorijų darbuotojams.