Vasario 16-osios išvakarėse Klaipėdos universitetas kviečia į trijų Lietuvos istorikų – Vasilijaus Safronovo, Kęstučio Kilinsko ir Dangiro Mačiulio – knygos „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika” pristatymą ir susitikimą-diskusiją su jos autoriais.
Renginį moderuos žurnalistas Rytis Zemkauskas.
Renginio vieta: Stasio Vaitekūno aula (Pastatas su bokšteliu ir laikrodžiu, Herkaus Manto g. 84)
Vasilijaus Safronovo, Kęstučio Kilinsko ir Dangiro Mačiulio knyga „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“ pasakoja apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės istorinę vaizduotę ir kviečia skaitytojus įsigilinti į ano meto Lietuvai svarbiausių nacionalinės istorijos vaizdinių atsiradimą.
Jos dėmesio centre – devyni gerai žinomi, „vadovėliniais“ tapę istorijos siužetai: nuo valstiečių išlaisvinimo 1861 m. iki 1926 m. valstybės perversmo. Knygos autoriai nagrinėja, kaip ir kokią informaciją apie šiuos siužetus kūrė ir įtvirtino įvairūs politiniai ir socialiniai aktoriai Lietuvoje tarpukariu.
Tai pirmas tokios apimties darbas, skirtas viešojo atminimo lauko Lietuvoje tarpukariu analizei. Apie tai, kaip Lietuvoje šiuo laikotarpiu buvo prisimenami „kunigaikščių laikai“, istorikų jau nemažai rašyta. Tačiau tyrimų, parodančių, kokį vaidmenį viešojo atminimo lauke tuo metu vaidino įvykiai, kuriuos patyrė tos Lietuvos amžininkai arba jų tėvų ir senelių kartos, iki šiol stokota.