Konferencija „Turėti laisvę – tai turėti atmintį” 

KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedra organizuoja praktinę konferenciją, skirta spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai „Turėti laisvę – tai turėti atmintį”  (Istorikas Simonas Daukantas J. Marcinkevičiaus dramoje „Daukantas”)

REGISTRACIJA Į KONFERENCIJĄ

Konferencijos tikslas

Tarpdisciplininiu ir probleminiu požiūriu kompleksiškai analizuoti kultūrinės atminties, kalbos ir laisvo žodžio konceptus kaip esminius tautos tapatybės formavimosi, istorinės savimonės išsaugojimo ir pilietinės visuomenės brandos veiksnius. Konferencija siekia ne tik konceptualiai apmąstyti šių reiškinių sąveiką, bet ir aktualizuoti jų reikšmę šiuolaikinės informacinės visuomenės, geopolitinių iššūkių ir kultūrinės globalizacijos kontekste. Remiantis mintimi, kuri priskiriama Simonui Daukantui (J. Marcinkevičiaus dramoje „Daukantas“), kad „Turėti laisvę - tai turėti atmintį“, konferencija siekia atskleisti atminties ir laisvės tarpusavio priklausomybę: kultūrinė atmintis suvokiama kaip sąlyga istorinei tapatybei ir vertybiniam tęstinumui, o laisvas žodis - kaip būtina demokratinės visuomenės savirefleksijos ir atsakomybės forma. Konferencija taip pat siekia sudaryti erdvę kritiniam diskursui apie tautinės tapatybės, kultūrinės atminties ir kalbos politikos santykį, pabrėžiant akademinės refleksijos svarbą formuojant sąmoningą, atsakingą ir istoriškai pagrįstą viešąją komunikaciją.

Konferencijos uždaviniai:

1. Konceptualiai pagrįsti kultūrinės ir komunikacinės atminties vaidmenį tautinės savimonės formavimosi procese;
2. Analizuoti kalbą kaip simbolinę sistemą, kuri ne tik perteikia, bet ir kuria socialinę tikrovę, kolektyvinę tapatybę bei vertybinius orientyrus;
3. Nagrinėti laisvo žodžio ir atsakomybės santykį demokratinėje visuomenėje, įvertinant etinius, teisinius ir komunikacinius aspektus;
4. Aptarti istorinių naratyvų, medijų ir švietimo institucijų vaidmenį kolektyvinės atminties konstravimo procese;
5. Skatinti akademinį dialogą tarp filosofijos, komunikacijos, filologijos, istorijos, medijų studijų ir kultūros tyrimų atstovų.

Pranešimų tematinės kryptys:

I. Knygų atmintis: tekstas kaip kultūrinės tapatybės saugotojas

Ši kryptis kviečia analizuoti knygą kaip istorinės atminties, kolektyvinės patirties ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo formą.

Galimos potemės:

1. Knyga kaip kultūrinės atminties institutas: nuo rankraštinės tradicijos iki skaitmeninių archyvų.
2. Spaudos draudimo laikotarpio reikšmė tautinei savimonei.
3. Tekstas ir atmintis: hermeneutinės ir fenomenologinės prieigos.
4. Bibliotekų ir archyvų vaidmuo kolektyvinės atminties konstravime.
5. Knygos materialumas ir simbolinė vertė globalizacijos sąlygomis.
6. Skaitmeninė atmintis: ar technologijos keičia istorijos suvokimą?
7. Istorinių asmenybių tekstinis palikimas kaip tautinio naratyvo pagrindas.

II. Laisvas žodis: atsakomybė, etika ir įsipareigojimas

Ši kryptis skirta laisvo žodžio filosofiniams, komunikaciniams ir teisiniams aspektams analizuoti.

Galimos potemės:

1. Žodžio laisvės samprata politinės filosofijos tradicijoje.
2. Laisvė ir atsakomybė: ribų problema demokratinėje visuomenėje.
3. Žiniasklaidos etika ir dezinformacijos iššūkiai.
4. Cenzūros istorinės formos ir jų transformacijos skaitmeninėje erdvėje.
5. Viešoji erdvė ir diskurso galia.
6. Akademinė laisvė ir jos ribos šiuolaikiniame universitete.
7. Socialinių tinklų įtaka viešajai komunikacijai ir atsakomybės klausimas.

III. Kalba – tautos išlikimo raktas: tapatybė, politika, kultūra

Ši kryptis orientuota į kalbos kaip tautinės, kultūrinės ir politinės tapatybės pagrindo analizę.

Galimos potemės:

1. Kalba kaip tautinės savimonės pamatas.
2. Kalbos politika ir kalbos norminimo problematika.
3. Gimtosios kalbos vaidmuo globalizacijos ir migracijos kontekste.
4. Daugiakalbystė ir kultūrinė įvairovė.
5. Kalbos ir galios santykis.
6. Kalbos filosofija: žodis kaip tikrovės kūrimo forma.
7. Viešojo diskurso pokyčiai ir kalbinės kultūros iššūkiai.