Projektai

Programa: Interreg projects (small), BAMOS+, Interreg Baltic Sea Region Programme

Programme 2021-2027
Priority 1 Innovative Societies
Objective 1.1 Resilient Economies And Communities

Darbo grupė: Inga Dailidienė, Simona Grigaliūnienė, Julija Melnikova

Projekto aprašymas: Problem statement Various district municipalities across the Baltics have put food and sustainability as a theme in their long term regional strategic plans. Essential involvement, collaboration and having a common goal from district, metropolitan and local municipalities are key to advancing food systems sustainability and to tackle the challenges that come with it. However, the lack of knowledge, experience and competencies in sustainable food, food security and how to work with the SDGs at the municipality level, and the bottom-up collaboration scarcity, have become impediments on the development of resilient and sustainable food regions.

Three important entry points that need to be addressed urgently and could be solved:

• Smallholder farmers are very important to food security, and increasing agricultural productivity is closely linked to reducing rural poverty and hunger. Yet, food continues to be lost and wasted, instead of reaching school meals.
• Organic food is always part of the sustainable school food and the demand for it is increasing in the Baltic States but the supply is weak and unorganised.
• Getting smallholder farmers closer to schools.

What we specifically are going to tackle?

We will tackle the lack of…

• methodological support
• working methods
• awareness of existing tools

The municipalities will be able to see and map out new challenges that are not clear now, gain knowledge and the know-how to be pro-active and resilient.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2022 spalis – 2024 rugsėjis

Projekto svetainė - https://interreg-baltic.eu/project/bsr-food-coalition/#summary

Projekto pavadinimas: ePlatforma sveikatos skatinimui Mokyklose
Pavadinimas originalo kalba: ePlatform for Promoting Health in Schools
Trumpinys: ePro-Schools

Projekto programa: ERA4Health Partnership, co-funded by European Union.
Projekto pareiškėjas / koordinatorius – Network Biomedical Research Center Consortium, Sant Boi de Llobregat | Barcelona, Ispanija
Projekto KU koordinatorius – doc. dr. Cesar Agostinis Sobrinho
Darbo grupė:

1. Dr. Cesar Agostinis Sobrinho (projekto vadovas, vyr. mokslo darbuotojas, )
2. Podoktorantūros stažuotoja – tyrėja Dr. Rafaela Cavalheiro Do Espirito Santo (vyresnioji mokslo darbuotoja, pagrindinė vykdytoja)
3. Podoktorantūros stažuotoja – tyrėja Dr. Geiziane Leite Rodrigues De Melo (vyresnioji mokslo darbuotoja, pagrindinė vykdytoja)
4. Mg. Viney Prakash Dubey (jaunesnysis mokslo darbuotojas, nepagrindinis vykdytojas)
5. Prof. Dr. Alona Rauckienė – Michaelsson (vyr. mokslo darbuotoja, nepagrindinė vykdytoja)
6. Audronė Suokaitė (specialistė, nepagrindinė vykdytoja)
7. Jūratė Beinoriūtė (vyr. finansininkė, nepagrindinė vykdytoja)

Projekto finansininkė – Jūratė Beinoriūtė.
Sutarties Nr. S-ERA4HEALTH-23-2
Projekto vykdymo laikotarpis: 2024-01-01 – 2026-12-31.
Projekto partneriai (institucija, miestas, šalis):

1. Consorcio Centro Investigación Biomédica en Red, Sant Boi de Llobregat | Barcelona, Spain
2. University Hospital Würzburg – Clinical Center of the Bavarian Julius-Maximilians-University (UKW) Germany
3. Inserm (Institut National De La Sante Et De La Recherche Medicale), Paris, France
4. Utrech University, Utrech, Netherlands
5. Klaipeda University, Klaipeda – Lithuania
6. Rigas Stradina Universitate, Riga
7. Fundacio Institut Universitari Pera La Recerca A L‘atencio Primaria De Salut Jordi Gol I Gurina – IDIAPJGol, Barcelona, Spain.

Projekto tikslas: „ePro-Schools“ įvertins aukštos kokybės epidemiologinius duomenis, kad nustatytų fizinio aktyvumo, sėdimo elgesio ir mitybos įpročius lemiančius veiksnius, taip pat kiek šie gyvenimo būdo įpročiai yra susiję su fizine ir psichine sveikata paaugliams iš socialiai nepalankių sąlygų.
Be to, „ePro-Schools“ bendrai kurs, išbandys ir įvertins įrodymais pagrįstą modulinę e. sveikatos intervencijos platformą, kuri skatins fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą bei sumažins sėdimo elgesio laiką.

Projekto pavadinimas: Fizinio aktyvumo politikos stiprinimas ir poveikis sveikatos tolygumams
Pavadinimas originalo kalba: IMproving Physical Activity policies and their impact on health eQuiTy.
Trumpinys: IMPAQT

Projekto programa: ERA4Health Partnership, co-funded by European Union.
Projekto pareiškėjas / koordinatorius - University of Limerick, Ireland.

Projekto KU koordinatorius - doc. dr. Miglė Bacevičienė
Darbo grupė:

1. Miglė Bacevičienė (projekto vadovė, vyr. mokslo darbuotoja)
2. Rasa Jankauskienė (vyr. mokslo darbuotoja, pagrindinė vykdytoja)
3. Alona Rauckienė - Michaelsson (vyr. mokslo darbuotoja, nepagrindinė vykdytoja)
4. Inga Gerulskienė (Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos vyr. specialistė, nepagrindinė vykdytoja)
5. Jūratė Beinoriūtė (vyr. finansininkė)

 
Projekto finansininkė – Jūratė Beinoriūtė.
Sutarties Nr. S-ERA4HEALTH-23-1
Projekto vykdymo laikotarpis: 2024-01-01 – 2026-12-31.
Projekto partneriai (institucija, miestas, šalis):

1. Friedrich-Alexander University, Institute of Sport Science and Sport, Germany
2. VU University Medical Centre, Netherlands
3. Gdansk University of Technology, Poland
4. University Babes-Bolyai, Department of Public Health, Romania
5. Klaipėda University, Lithuania

Projekto tikslas: Pritaikius Physical Activity Environment Policy Index (PA-EPI) įrankį (C. Woods, P. Gelius, 2022), bus parengtas politinių priemonių planas fiziniam aktyvumui skatinti, įtraukiant miestų planavimo, sveikatos priežiūros, darbo vietų ir bendruomenės atstovus. Iš tyrimo rezultatų bus parengtos WoS publikacijos, praktinės rekomendacijos įvairioms institucijoms, atlikta rezultatų sklaida visuomenei.

Projekto pavadinimas: Establishing of Cancer Mission Hubs: Networks and Synergies
Lietuviškai: Vėžio misijos centrų įsteigimas: tinklai ir sinergija
Trumpinys: ECHoS
Projekto kvietimas: HORIZON-MISS-2022-CANCER-01 (Research and Innovation actions supporting the implementation of the Mission on Cancer)
Projekto kvietimo tema: HORIZON-MISS-2022-CANCER-01-05
Projekto programa: Horizon
Projekto pareiškėjas / koordinatorius: AICIB - AGENCIA DE INVESTIGACAO CLINICA E INOVACAO BIOMEDICA,  Porto, Portugalija
Projekto KU koordinatorius: Klaipėdos universitetas įsitraukęs į projektą kaip afilijuotas partneris. ECHoS konsorciumą sudaro 57 organizacijos pasiskirsčiusios po 28 šalis visoje vėžio ekosistemoje.
Projekto KU koordinatorius: prof. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson
Projekto vykdymo laikotarpis: 2023 05 – 2025 04

Projekto tikslas:
Vėžio – sveikatos priežiūra, moksliniai tyrimai ir inovacijos susiduria su pagrindiniais bendrais iššūkiais, tokiais kaip iniciatyvų susiskaidymas ir atsiribojimas nuo svarbių suinteresuotųjų šalių, kurioms reikalingi suderinti sprendimai. Šie iššūkiai yra pripažinti „Horizon Europe“ vėžio misijoje Įgyvendinimo plane ir Europos kovos su vėžiu plane. Pasiūlymas steigti Vėžio misijos centrus: tinklus ir sinergiją (ECHOS) yra unikali galimybė koordinuoti mokslinius tyrimus ir naujoves bei sveikatos priežiūros veiksmus vėžio srityje sujungiant politikos formavimo procesus, tarptautines komunikacijas ir bendradarbiavimo tinklus, siekiant suderinti su vėžio misijos tikslais. Patirtis rodo, kad sąranka ir novatoriškų sveikatos sprendimų įgyvendinimas yra sėkmingesnis, kai procese dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių ir sprendimus priimančių asmenų iš viešojo ir privataus sektorių. Skatinant Nacionalinių vėžio misijos centrų (toliau - NCMH – National Cancer Mission Hubs) kūrimą valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse ECHOS sudarys sąlygas organizuotoms suinteresuotosioms šalims ir atskiriems piliečiams bendradarbiauti ir įsitraukti į politinius dialogus. Vėžio misijos tikslų įgyvendinimas skatins atsparesnes ir į žmones orientuotas sveikatos priežiūros ir tyrimų sistemas.
Vėžio misijos centrų steigimas: tinklai ir sinergija (ECHoS) parengs:
(i) bendruosius modelius ir gaires tvarių NCMH kūrimui,
(ii) keitimosi žiniomis programą, parems NCMH kompetencijų ugdymą,
(iii) poveikio modelius ir mokymo rinkinius, padedančius efektyviai įsitraukti skirtingoms
suinteresuotosioms šalims,
(iv) sinergijos priemonių rinkinys, padedantis NCMH bendradarbiauti su atskiromis Europos iniciatyvomis,
(v) veiklos tęstinumo modelis, numatantis ilgalaikį ES NCMH tinklo tvarumą ir
(vi) renginių kalendorių sukurti informuotumo apie NCMH ir padėti panaikinti piliečių dalyvavimo vėžio politikoje atotrūkį.
Apibendrinant, ECHoS sukurs sąlygas, kad NCMH būtų vėžio misijos šalininkai Šalys-Narės ir Asocijuotos šalys ir nustatytų tarptautinio NCMH tinklo plėtros tempą antrajame etape.

Projekto interneto puslapis: https://cancermissionhubs.eu/

Projekto vadovė - doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson
Mokslinė vadovė - doc. dr. Rita Vaičekauskaitė
Darbo grupė:
Tyrėjai: dr. Laura Žalienė, dr. Viktorija Tarozienė, prof. dr. Artūras Razbadauskas,
Kiti tyrimą atliekantys asmenys: doc. dr. Sonata Mačiulskytė, doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Sutarties Nr. - PT19-15 / SUT-19P-14
Projekto vykdymo laikotarpis: 2019-05-29 – 2021-07-29

Užsakovai: šio biomedicininio tyrimo užsakovai yra BĮ Lietuvos jūrų muziejus ir BĮ Kurtuvėnų nacionalinio parko direkcija. Tai organizacijos, vykdančios gyvūnų – delfinų ir žirgų – asistuojamą terapiją. Šios organizacijos įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projektą Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-01-0008 „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinės medicinos sveikatos koncepciją“, kurio lėšomis iš dalies finansuoja šio tyrimo veiklas.

Projekto tikslai: Biomedicininio tyrimo tikslas sukurtos moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų asistuojamos terapijos metodikos, remiantis holistiniu sveikatos modeliu, ir gyvūnų, asistuojančių terapijos procese, situacinės gerovės vertinimo metodikos pritaikymas praktikos bazėse.

Biomedicininio tyrimo uždaviniai: Sukurti žmogaus ir gyvūno gerovės teorinį-hipotetinį konceptą ir koncepcinį modelį; išbandyti koncepcinius modelius praktikos bazėse; sukurti terapinio poveikio žmogui ir gyvūnui prototipą – poveikio vertinimo metodiką.

Tiriamųjų amžiaus grupė: 7-18 metų ir 19-75 metų.

Projekto koordinatorius - Uniwersytet w Bialymstoku, Lenkija
Projekto KU koordinatorius - Doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson
Darbo grupė: prof. Elvyra Acienė, prof. Jūratė Sučylaitė
Projekto finansininkė - Agnė Valaitienė
Sutarties Nr. - 2019-1-1-PL01-KA203-065091
Projekto vykdymo laikotarpis: 2019-09-01 – 2022-08-31
Projekto partneriai (institucija, miestas, šalis):

1. Klaipėdos universitetas (Lietuva),
2. Latvijas Kristiga Akademija (Jūrmala, Latvija),
3. Uniwersytet Warszawski (Varšuva, Lenkija),
4. Malmo Universitet (Malmė, Švedija),

Laukiami projekto rezultatai: (Atliktos studijos; patobulinta kompetencija; pakelta kvalifikacija; sukurta mokslinė produkcija; atlikti moksliniai tyrimai; sukurtos/atnaujintos studijų programos; surengti moksliniai renginiai; įsigyta įranga; modernizuota finansinė ar infrastruktūrinė bazė ir kt.).
Tarptautinės situacijos analizė (mokslo studija); studijų modulio sukūrimas; mokomosios knygos studentams ir dėstytojams parengimas ir intensyvios vasaros programos įgyvendinimas.

Projekto svetainė - http://young.uwb.edu.pl/

Projekto aprašymas: Projektas yra vykdomas UAB „Acetum“ kartu su Klaipėdos universitetu. Projektu bus siekiama sukurti natūralius propolio pagrindu paremtus konservantų ir stabilizatorių prototipus maisto pramonei.

Projekto tikslai:

1. Sukurti apiterapijos ir propolio pagrindu paremtų produktų kūrimo ir testavimo metodiką, orientuotą į propolio, kaip natūralios konservuojančios/stabilizuojančios medžiagos, gaminių prototipų atskiriems maisto pramonės gamybos sektoriams kūrimą;

2. Sukurti 3 įvedimui į rinką parengtus propolio produktų prototipus;

3. Bendradarbiaujant su universitetu, kurti propolio ir jo junginių tyrimų rezultatais paremtą mokslinę produkciją bei jos rezultatus perkelti į praktiką kuriant inovatyvius komercinius produktus.

Trukmė: 2019-03-01 – 2021-02-28.
Sutarties nr. J05-LVPA-K-04-0080.

Projekto vadovas - doc. dr. Alona Rauckienė – Michaelsson.
Darbo grupė: prof. dr. Arvydas Martinkėnas, Cesar Agostinis Sobrinho, prof. dr. A.M.Olšauskas.
Projekto specialistė/administratorė - Indrė Žalaitė.

Biudžetas: Bendras – 303 000 €; KU dalis – 126 000 €.
Finansavimo šaltinis: iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų priemonės Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai, 1 prioriteto.

Projekto vykdytojas - Klaipėdos Universitetas, Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras (STIMC).
Projekto vadovė - doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson.
Darbo grupė: Cesar Agostinis (SvMF STIMC), Rasa Jautakytė (SHMF Pedagogikos k.), Justina Kievišienė (SHMF Psichologijos k.), Natalja Fatkulina (VU Medicinos fakultetas), Aldona Kerpytė (Šv. Pranciškaus onkologijos centras, Klaipėda).
Projekto finansininkė - Jūratė Beinoriūtė.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 2019-08-22 – 2021-08-22.
Sutarties nr. - Nr. S-169.
Fondo lėšomis finansuojama suma - 39 500 Eur.
Pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) indėlio suma - 1800 Eur.

Projekto santrauka: Valstybės finansuojamas mokslinis tyrimas, susijęs su įvairių papildomos ir alternatyviosios medicinos (PAM) terapijų taikymo (balneoterapija, hipoterapija, dailės terapija, muzikos terapija, ir fototerapija) veiksmingumu vėžiu sergančių pacientų  ir jų artimųjų psichinei sveikatai. Projektas svarbus  ir  naudingas tobulinant bei teikiant efektyvesnes paslaugas ir rūpybą/slaugą šiems pacientams.

Projekto tikslas: Įvertinti papildomos ir alternatyviosios medicinos (Balneoterapijos, hipoterapijos, dailės terapijos, muzikos terapijos ir judesio (šokio) ir foto-terapijos) veiksmingumą vėžio pacientų ir jų artimųjų psichikos sveikatai ir atsigavimui.
Tikslinės grupės: Vėžiu sergantys pacientai ir jų artimieji.

Numatomos vykdyti veiklos: Projekto tyrimo sampratos ir eigos pristatymas, tyrėjų komandų sudarymas ir veiklų koordinavimas.Mokslinės literatūros apžvalga apie papildomos ir alternatyviosios medicinos terapijų taikymą vėžiu sergančių pacientų psichinei sveikatai. Tyrimo dizaino parengimas. Metodikos, klausimynų parengimas ir validavimas. Pirminis pacientų ir jų artimųjų  psichikos sveikatos  vertinimas. Apklausos, interviu, testų taikymas. Parinktų terapijų  poveikio tyrimas   (intervencijos Statistinė duomenų analizė ir vertinimas studija) duomenų surinkimas. Papildomos ir alternatyviosios medicinos (PAM) priemonių poveikio  psichikos sveikatos stiprinimui veiksmingumo vertinimas. Ataskaitos parengimas.

Projekto įgyvendinimo rezultatų vertinimas (kaip numatoma vertinti įvykdytų veiklų efektyvumą):Papildomos ir alternatyviosios medicinos (PAM) priemonių poveikio  psichikos sveikatos stiprinimui veiksmingumas bus vertinimas koreliuojant testų, skalių, klausimynų duomenis, kurie fiksuojami kiekvienam tiriamajam pradžioje, pradedant veiklą tikslinėse grupėse, ir kas 3 mėnesius tikslinami, jiems aktyviai dalyvaujant terapinėse grupėse. Parengtos rekomendacijos prisidės modeliuojant PAM perspektyvą nacionaliniu ir lokaliniu lygiu. Gauti rezultatai paskatins pasinaudoti gerąja patirtimi tikslines organizacijas ir tobulinti PAM specialistų rengimo kokybę universitetuose.

Projekto pradžia - 2018-09-01.
Projekto trukmė - 36 mėn.
Projekto sutarties nr. - 2018-1-SE01-KA203-039040.
Projekto koordinatorius - Malmö University (Švedija).
Partneriai: University College Syd (Danija), Roskilde University (Danija), University College Absalon (Danija), Klaipėda University (Lietuva), University of Lower Silesia (Lenkija), University of Lapland (Suomija), Simrishamn Municipality (Švedija).
Projekto KU vadovas - doc. dr. Sonata Mačiulskytė.
Darbo grupė - prof. dr. Elvyra Acienė.

Projekto aprašymas: Projektą įgyvendina Švedijos, Danijos, Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos aukštojo mokslo institucijos ir organizacijos. Bendras projekto tikslas – sukurti doktorantūros / magistro lygio modulį / kursą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama senėjimui ir demencijai, įskaitant pagyvenusių žmonių visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, taip pat profesionalius ir neformalius globėjus.

Daugiau informacijos apie AgeSam®: http://caresam.mau.se/agesam/

Projekto aprašymas: Pagrindinis šios studijos tikslas – pateikti naujas žinias apie slaugytojų kompetenciją nuo išsilavinimo iki pirmųjų slaugytojo/-os darbo metų, t.y. jų perėjimą nuo švietimo prie profesinio gyvenimo sveikatos priežiūros srityje. Slaugytojo ugdymas yra laikomas pagrindine pakankamos kompetencijos sąlyga, leidžiančia sėkmingai pradėti slaugytojo karjerą sveikatos priežiūros darbe. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai turės trumpalaikį poveikį slaugos švietimui ir slaugytojų pereinamajam laikotarpiui, o tai lems ilgalaikį poveikį darbuotojų judumui tarptautiniu mastu ir saugias, aukštos kokybės, optimalias ir vienodas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.
Trukmė - 2017 – 2021 m.
Projekto koordinatorius - Department of Nursing Science, University of Turku (Suomija).
Partneriai: Dublin City University (Airija), Klaipėda University (Lietuva), Martin Luther University of Halle-Wittenberg (Vokietija), National University of Ireland (Airija), International University of Catalonia (Ispanija), Vilnius University (Lietuva), University of Iceland (Islandija).
Projekto KU koordinatorius - Indrė Brasaitė, PhD, Docent.
Darbo grupė: Doc. dr. Alona Rauckiene-Michaelsson, KU Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro direktorė; Doc. dr. Marija Truš, dėstytoja, KU SvMF Slaugos katedros vedėja; Prof. Natalja Istomina, VU Sveikatos mokslų instituto direktorė; Dr. Viktorija Kielė, VU.

Projekto nr. - P2019-VB-UK-18
Projekto aprašymas: Skatindami nuo Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusių asmenų, ypač smurtą patiriančių perkeltų moterų, jų vaikų, socialinį dalyvavimą, įgyvendinant 13 koncepcijos pirmus du uždavinius,  sukursime kompleksinę įveikos sistemą, apimančią psichosocialinę pagalbą, savirealizaciją, adaptaciją, potrauminį stresą, gebėjimą eliminuoti smurtą prieš moteris, ir kt.  Sistemai sukurti numatytos 28 veiklos, kiekvienam uždaviniui po 14. Projektas truks tris metus. Jame dalyvaus dvi tikslines grupes: 1.Šalies viduje perkelti ar gyvenamosios vietos netekę asmenys, 2.Perkeltos, ir smurtą patiriančios moterys. Su pirmu uždaviniu susijusiose veiklose dalyvaus 645 asmenys (pirma tikslinė grupė). Su antru uždaviniu susijusiose veiklose dalyvaus 267 (antra tikslinė grupė). Kaip netiesioginius naudos gavėjus įvardintume specialistus, dirbančius su atskirties grupėmis, bei rėmėjus, padedančius spręsti projekto uždavinius. Jų numatoma įtraukti ne mažiau kaip 200. Sukurta kompleksinės pagalbos sistema pagerins perkeltų ir smurtą patiriančių asmenų socialinę padėtį, padės atstatyti darbingumą, sudarys sąlygas visaverčiam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime, tame tarpe – darbo rinkoje. Projektas įtakos pilietinės visuomenės UA kūrimą.
Trukmė -  2019-03-01 – 2021-10-01.
Projekto koordinatorius -  Klaipėdos University (Lietuva).
Vadovė - prof. dr. Ingrida Baranauskienė.
Darbo grupė: prof. dr. Daiva Mockevičienė, prof. dr. Jūratė Sučylaitė.
Partneriai: G.S. Kostiuk Institute of Psychology of the National Academy of Educational Sciences of Ukraine (Ukraina).
Projekto biudžetas - 69 797€.

Projekto aprašymas: Taikant originalią interakcinės etnografijos metodologinę prieigą ištirti ir patobulinti specialistų rengimą visavertei pagalbai žmonėms su negalia sveikatos priežiūros sistemoje, tuo pačiu įgalinant mokslininkus, kitus tyrėjus ir studentus profesionaliai ugdytis aukšto lygio mokslines kompetencijas.
Projekto trukmė - 2017-12-27 – 2021-12-26.
Sutarties nr. DOTSUT-252/09.3.3-LMT-K-712-01-0174.
Projekto vadovas - prof. dr. Judith Green.
Projekto koordinatorius - prof. dr. Ingrida Baranauskienė.
Darbo grupė: doc. dr. Sonata Mačiulskytė, prof. dr. Arvydas Martinėnas, dr. Milda Ratkevičienė, prof. dr. Artūras Razbadauskas, prof. dr. Liudmila Rupšienė, prof. dr. Audronė Skukauskaitė.
Projekto finansininkė - Silvija Tuminienė.
Projekto specialistė / administratorė - Diana Saveikienė
Projekto biudžetas - 600 000 €
Finansavimo šaltinis: iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“.

Daugiau informacijos - http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/specialistu-rengimo-teikti-visaverte-pagalba-asmenims-su-negalia-sveikatos-prieziuros-sistemoje-tyrimas-keliant-tyreju-kompetencijas
Projekto svetainė - https://old.ku.lt/vipa/

Projekto aprašymas: „HELP2“ – sveikatos priežiūros kalbos mokymosi programa – tai tęstinis projektas, paremtas „HELP – Healthcare English Language Program“ (2014–2017 m., http://help-theproject.eu/), Įgyvendintas pagal Erasmus+  programą. Įvairių formų mokymosi medžiaga (internetinė platforma, mobiliesiems prietaisams skirta programa, garso, vaizdo ir popierinė) apima įvairias medicinos temas, kaip ir dažnai ignoruojamus tarpkultūrinio pobūdžio klausimus ir iššūkius, su kuriais specialistai susiduria dirbdami su skirtingų kultūrų žmonėmis.
Trukmė - 2018-11-01 – 2021-04-30.
Projekto sutarties nr. - 2018-1-CZ01-KA203-048150.
Projekto koordinatorius - Palacký University Olomouc (Čekija)
Partneriai: Pro-Kompetenz, the Institute for Project Support and Competencies Development (Vokietija); Association for Medical English (Lenkija); Klaipėda University (Lietuva); The Slovak Medical University in Bratislava (Slovakija); Medical University of Varna (Bulgarija); The University of Medicine and Pharmacy (UMF) of Targu Mures (Rumunija); University of Coimbra (Portugalija).
Projekto vadovas - dr. Aelita Skarbalienė
Daugiau informacijos apie HELP2 - https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects/eplus-project-details/#project/2018-1-CZ01-KA203-048150.
Projekto svetainė - http://help2project.eu/.

Projekto numeris - LT-RU-1-026.
Projekto vykdytojas: Pareiškėjas – Respublikinė Klaipėdos ligoninė;
Partneriai: Klaipėdos universitetas ir Kaliningrado miesto centrinė klinikinė ligoninė.
Projekto vadovas - doc. dr. Egidijus Skarbalius.
Darbo grupė - Kristina Lekutienė.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-07 – 2021-07.
Projekto suma -  971 741,67 EUR.
Europos Sąjungos finansavimas - 425 364,00 EUR.
Rusijos Federacijos finansavimas - 449 203,50 EUR.

Projekto santrauka: Naujų onkologinių susirgimų skaičius nuolat auga. Kasmet diagnozuojama apie 17700 naujų vėžio atvejų Lietuvoje ir apie 23800 Kaliningrado apskrityje. Krūties ir kolorektalinio vėžio atvejai sudaro 18-20% visų naujai diagnozuotų atvejų.
Šis Bendradarbiavimo per sieną projektas siekia spręsti mažo krūties ir kolorektalinio vėžio aptikimo ankstyvosiose ligos stadijose problemą. Daugiau nei 50 proc. onkologinių ligų nustatomos vėlesniuose ligos etapuose, kai klasikiniai gydymo metodai dažnai būna nepakankamai veiksmingi. Dėl ankstyvos ligos diagnozės gydymas būtų paprastesnis ir pigesnis, o daugiau pacientų visiškai pasveiktų.

Projekto tikslas: Padidinti krūties ir kolorektalinio vėžio aptikimo ankstyvosiose ligos stadijose atvejų skaičių.
Tikslinės grupės: 50-74 metų amžiaus asmenys, gyvenantys Klaipėdos apskrityje ir Kaliningrado regione.
Numatomos vykdyti veiklos: Investicijos į krūties ir kolorektalinio vėžio diagnostikos infrastruktūrą, metodinių rekomendacijų parengimas, 3 mokymų programų sukūrimas, stažuotės, mokslinės-praktinės konferencijos.

Projekto svetainė - https://eni-cbc.eu/lr/en/projects/approved-projects-of-the-1-call-for-proposals/lt-ru-1-026/1251.
Metodinės rekomendacijos - https://www.ku.lt/uploads/documents/files/SVMF/STIMC/Projektai/KRUTIES_IR_STOROSIOS_ZARNOS_VEZIO_PREVENCINIU_PRIEMONIU_SKATINIMAS_Metodine_priemone.pdf

Projekto aprašymas: Sukurta infrastruktūra, skirta ankstyvosioms krūties ir storosios žarnos vėžio diagnostikos paslaugoms; vykdomi 3 mokymai, 2 darbo grupės seminarai ir 2 projektinės konferencijos.
Trukmė: 2019-07-24 iki 2021-07-23 pratęstas iki 2021-10-23.
Projekto koordinatorius - VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (Lietuva).
Partneriai: Klaipėdos universitetas (Lietuva); Kaliningrad Central City Clinical Hospital (Rusija).
Projekto vadovas - doc. dr. Egidijus Skarbalius.
Darbo grupė: Kristina Lekutienė.
Programos (ES) finansavimo suma - 874 567,50 EUR
Finansavimo šaltinis: iš 2014-2020 metų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos 2.1. prioritetą.

Už šio puslapio turinį atsako tik Klaipėdos universitetas ir jis negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos požiūrį.

Projekto aprašymas: Europos Sąjungoje (ES) insultas – antroji pagal dažnumą mirties ir dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis, kasmet paveikianti maždaug 1,1 mln. Europos gyventojų ir sukelianti 440 tūkst. mirčių.
Be abejo, šiuolaikinė medicina prisideda prie išgyvenimo po insulto rodiklių gerėjimo, tačiau žmonių, kuriems tenka gyventi su gyvenimo kokybę ir galimybes dirbti mažinančiais insulto padariniais, skaičius auga. Insultą patyrusiesiems asmenims būtina savalaikė ir ilgalaikė reabilitacija, kurios esminiai tikslai – optimizuoti asmens fizines galias bei savarankiškumo lygmenį po insulto ir siekti maksimaliai kokybiško gyvenimo po reabilitacijos. Nors insulto problema slegia visas Europos valstybes, fiksuojami didžiuliai skirtumai vertinant situaciją skirtingose šalyse ir insulto padarinius tiek individui, tiek ir visuomenei, atsižvelgiant į reabilitacijos po insulto tvarką.
Siekiant, kad visose šalyse būtų užtikrinama geresnė priežiūra ir parama kiekvienam pacientui, grąžinant insultą patyrusiuosius į darbo rinką ir užtikrinant kokybiško gyvenimo ir savarankiškumo poreikių patenkinimą, reikalingi sisteminti ir apibendrinti Europos mastu duomenys apie insultą patyrusių pacientų priežiūrą bei ilgalaikę reabilitaciją. Šių duomenų palyginimas leistų rasti geriausias ilgalaikes reabilitacijos ir pacientų priežiūros praktikas.

Trukmė - 2020-01-01 – 2021-12-31.

Partneriai: Department of Anatomical, Histological, Legal and Locomotor Sciences of Sapienza University (Italija); Istituto Europeo per lo Sviluppo Socio Economico – ISES (Italija); Cerebrum – Association of People after Brain Injuries and Their Families (Čekija); Croatian Stroke Society (Kroatija); Klaipeda University (Lietuva).

Finansavimo šaltinis: Projektas MY WAY finansuojamas iš ERASMUS+ SPORT programos.

Projekto svetainė: https://www.myway-project.org/

Projekto aprašymas: HELP – plati, modulinė ir skaitmenizuota anglų kalbos mokymo programa sukurta specialiai sveikatos priežiūros darbuotojams. Mokymo medžiaga atitinka į besimokantįjį orientuotų formaliojo ir savaiminio mokymosi metodus pagal BEKM standartus B1/B2 lygiu.
HELP sukurs studijų programą, kurioje bus integruoti naujausi profesiniai pasiekimai. Programa taip pat atsižvelgs į praktinius dalykus tokius kaip, pavyzdžiui, tarpkultūrinius skirtumus, su kuriais susiduriama dirbant sveikatos priežiūros ar medicinos turizmo sektoriuose visoje Europoje. HELP mokymosi medžiaga bus pateikiama įvairiomis formomis – išmaniosiomis programėlėmis, garso ir vaizdo medžiaga, internetiniais bei popieriniais bukletais.
Tikslas – sukurti novatorišką anglų kalbos mokymosi programą, atitinkančią BEKM B1/B2 lygio standartus bei tenkinančią nacionalinės ir europos rinkos poreikius, esamiems ir būsimiems sveikatos priežiūros specialistams.

Trukmė - 2014-09-01- 2016-08-31.
Sutarties nr. - 2014-1-ES01-KA203-004735.

Projekto vadovas: dr. Aelita Skarbalienė.
Darbo grupė: Žaneta Česnienė.

Biudžetas: Bendras – 339 950 Eur; KU dalis – 26 280 Eur.
Projekto svetainė - www.help-theproject.eu

Projekto aprašymas: Kai išvaizda tampa svarbi: Sveikatos priežiūros specialistų rengimas sveikatos priežiūros rezultatų optimizavimui. Projektas skirtas paruošti sveikatos priežiūros specialistus darbui su pacientais, kurių kasdienybę apsunkina stresas, susijęs su jų išvaizda. Išmokyti specialistus atsikirti pacientus, turinčius tokios patirties ir nustatyti jų poreikius. Nedaugelis sveikatos priežiūros specialistų sugeba suteikti psichologinį palaikymą siekiant paciento pasitikėjimo savo kūnu ir be tinkamo pasirengimo specialistai gali tik remtis savanoriškomis, bet ne visada tiksliomis ir naudingomis prielaidomis.

Trukmė: 2014-09-01- 2016-08-31.
Projekto vadovas - prof. dr. Arnoldas Jurgutis
Darbo grupė: doc. dr. Faustas Stepukonis, Ineta Pačiauskaitė, Ingrida Mažuknaitė, Kristina Lekutienė.
Biudžetas: Bendras – 262 320 Eur, KU dalis – 30 935 Eur.

Projekto svetainė - www.whenlooks.eu.

Projekto aprašymas
Kultūrinė ir meninė vertė: Projektas, skirtas meno terapijai, kaip kultūros reiškinys, vertę įgyja tiesiogiai veikdamas žmonių gyvenimus, tokiu būdu projekto kultūrinė ir meninė vertė įgyja socialinį metmenį. Projekte dirbantis profesionalus menininkas fotografas Remigijus Treigys savo kūrybinę veiklą plėtos su sveikatos priežiūros institucijų kolektyvais, įtraukdamas juos į kūrybinį procesą. Jis paruoš paskaitų ciklą apie meninę fotografiją ir su dalyviais kurs ir fotografuos portretus, fiksuos tipiškas situacijas. Meninė saviraiška padeda gerinti psichosocialinę aplinką ir turi teigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Kartu su fotomenininku R. Treigiu kūrybinėse dirbtuvėse lavins socialinius įgūdžius ir padės įveikti socialinę atskirt) gydytoja psichoterapeute edukologijos mokslų daktarė Jūratė Sučylaite, edukologijos mokslų daktarė Alona Rauckienė – Michaelsson ir filosofijos mokslų daktarė Dalia Marija Stančienė. Filmuotus vaizdo interviu kokybiniam projekto vertinimui atliks sociologijos mokslų daktaras Faustas Stepukonis, padedant režisieriui Algimantui Jarukaičiui ir medijų filosofijos bakalauro studijų III kurso studentui Andrejui Larionovui. Projekto dalyvių meninės fotografijos darbai bus vizualizuoti ir paruošta kilnojama paroda viešose Klaipėdos miesto erdvėse. Projekto metu bus kuriamas trumpametražis filmas apie fotografijos terapiją, meno poveikį sveikatos gerovei ir kultūrinį bendradarbiavimą įvairių sričių specialistams. Filmas bus demonstruojamas Sveikatos, Meno ir Ugdymo įstaigose. Įvertinus projektą, bus paruoštos rekomendacijos, kurios prisidės prie fotografijos terapijos plėtotės, ir gairės, kurios padės planuoti tolesnę veiklą. Apibendrinant galima teigti, kad kultūrinė veikla, kūrybinė partnerystė ir profesionaliojo meno prieinamumas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose, apibrėžia šio projekto kultūrinę ir meninę vertę.

Projekto uždaviniai:

1. Suburti iš medicinos personalo, studentų ir pacientų tikslinę grupę Jūrininkų ligoninėje.
2. Suburti tikslinę grupę iš globos namų gyventojų, socialinių darbuotojų ir studentų savanorių.
3. Parengti interaktyvių paskaitų apie meninę fotografiją ir vaizdo klipus ciklą.
4. Organizuoti kūrybines dirbtuves asmenukių ir portretų kūrimui bei tipiškų situacijų fiksavimui; scenarijaus rašymui ir medžiagos rinkimui trumpametražiam filmui. Kūrybiškumu siekti atsipalaidavimo, streso įveikimo ir pajusti saviraiška teikiamo džiaugsmo.
5. Konkurso-parodos organizavimas, stiprinant asmens savivertę.
6. Rengti filmuotus vaizdo interviu kokybiniam projekto įvertinimui ir rekomendacijų teikimui.
7. Tikslinių grupių narius kūrybinėse dirbtuvėse įtraukti į diskusiją apie meno poveikį asmeniui ir visuomenei, lavinant komunikacinius gebėjimus ir įveikiant socialinę atskirt), o taip pat, apie projekto kokybę ir rezultatus.
8. Trumpametražio filmo apie projektą, jo tikslus ir meno poveikį sveikatos gerovei aptarimas su dalyviais ir sklaida viešoje erdvėje.

Projekto vadovas - prof. habil. dr. Dalia Marija Stančienė.
Numatomi dalyviai (atlikėjai, lektoriai, vertėjai, autoriai ir kt.): prof. habil (hp) dr. Dalia Marija Stančienė, doc. dr. Alona Rauckienė – Michaelsson, doc. Remigijus Treigys, doc. dr. Jūratė Sučylaitė, doc. dr. Faustas Stepukonis, lekt. Algis Jarukaitis, studentas Andrejus Larionovas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. gegužės 15 d. – gruodžio 20 d.

Projekto aprašymas: TILTŲ KŪRIMAS: ŠEIMŲ, TURINČIŲ VAIKŲ SU SPECIALIAS POREIKIAIS SOCIALINĖS INKLIUZIJOS SKATINIMAS

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centras vykdo ERASMUS plius programos projektą 2016-1-RO01-KA204-024504.

LT
Projektas pagrinde koncentruotas į įgalinimą  ir pagalbą tėvams, turintiems vaikų su negalia. Tėvu streso valdymo svarba šeimos gyvenime yra įiliustruotas daugybėje įvairiu studijų. Pagrinde tyrimai parodo, kad tėvystė yra susijusi su reikšmingais tėvų gyvenimo pokyčiais  ir, kad tėvystė pati savaime gali būti stresinė. Šeimos kontekste stresas neigiamai veikia tėvų gerovę, jų santykių kokybę ir tėvų ir vaikų sąveikos kokybę.

Pagrindinis projekto tikslas: Skatinti socialinį įtraukimą, teisingumą ir gerovę rizikos šeimoms Europoje per intervencijos programą tėvams, turintiems vaikų  su specialiaisiais poreikiais. 

Uždaviniai:

1. Iki pirmųjų projekto metų pabaigos diagnozuoti 1,500 šeimų, auginančių vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, socialinės įtraukties, streso ir gerovės lygį, atliekant tarpsekcijinius ir tarpvalstybinius tyrimus.

2. Antrų projekto metų pabaigoje sukurti Psicho-edukacinės ir socialinės intervencijos programą, skirtą vaikų su SP (specialieji poreikiai) šeimų gerovei gerinimui.

3. Iki projekto pabaigos įgalinti psicho-švietimo ir socialinės intervencijos programą rizikos šeimoms, įgyvendinant ją kartu su 360 tėvais iš Europos partnerystės šalių.

4. Iki pirmųjų metų pabaigos, vykdant informacinę kampaniją, padidinti bendruomenių supratimą apie rizikos šeimų ir nepalankioje padėtyje esančių tėvų, turinčių vaikų su SP, socialinės įtraukties specifinius poreikius ;

5. Iki projekto pabaigos parengti psichologinį ugdymo rinkinį, apimantį dvi darbo priemones mokytojams ir specialistams, dirbantiems su nepalankioje padėtyje esančiais tėvais;

6. Iki projekto pabaigos pagerinti tėvų įgūdžių ir tėvų bei vaikų santykių, parengiant integruotą tėvų vadovą;

EN
About the project: The current project focuses on supporting and empowering parents of children with disabilities. The importance of parental stress in family life has been demonstrated in different studies. In general research shows that that parenthood is associated with significant changes in parents’ life and parenting in itself can be stressful. In the family context, stress negatively influences parents’ wellbeing, the quality of their relationship and the quality of parent-child interaction.

General aim: Promoting social inclusion, equity and wellbeing for risk families in Europe through an intervention program for parents of children with special needs

Objectives:

1. Diagnose the level of social inclusion, stress and wellbeing of 1500 families parenting children with special needs through a cross-sectional and cross-national research by the end of the first year of the project;

2. Developing a psycho-educational & social intervention program for fostering wellbeing for families of children with SN by the end of the second year of the project;

3. Validating the psycho-educational &social intervention program for risk families through the implementation with 360 parents from European countries of partnership by the end of the project;

4. Raising the awareness of the communities regarding the specific needs for social inclusion of risk families and disadvantaged parents of children with special needs through conducting an information campaign by the end of the first year;

5. Developing a psycho-educational kit comprising two working tools for trainers specialized in working with disadvantaged parents by the end of the project;

6. Improving parenting skills and parent-child relationships through developing an integrative handbook for parents by the end of the project; 

KU projekto vadovė - prof. dr. Ingrida Baranauskienė.
KU projekto specialistė - Kristina Lekutienė.

Daugiau informacijos / For more information

Projekto aprašymas: Klaipėdos mieste 2015 metais 14–29 metų jaunimas sudarė 19,4 proc. (30 315) nuo bendros Klaipėdos miesto gyventojų populiacijos (156 141). Šio projekto įgyvendinimas apimtų ne tik Klaipėdos mieste gyvenančius jaunus žmonės, tačiau ir iš daugelio kitų Lietuvos miestų, rajonų, kaimų atvykusius, nes daug jaunimo atvyksta mokytis į Klaipėdos universitetą, kolegijas bei profesines mokyklas. Siekiant pagrįsti algoritmų diegimo reikalingumą, buvo atlikta statistinė duomenų analizė pagal išskirtus algoritmus. Higienos instituto duomenimis, 2014 metais Klaipėdos mieste paauglių, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, buvo 2, o dėl alkoholio – 1. Dėl atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais [haliucinogenais] bei jų poveikio mirė 4 asmenys (12–29 metų amžiaus jaunimo grupėje). Tai, jog psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas yra ne maža problema įrodo ir ECAD (European City Against Drug) tyrimo rezultatai bei narkotinių medžiagų testavimo rezultatai. Lytiškai plintančios ligos bei neplanuoto nėštumo atvejai Klaipėdos mieste nėra reti. Higienos instituto duomenimis, lytiškai plintančios ligos ganėtinai dažnai yra diagnozuojamos jaunimui iki 18 metų amžiaus: 2014 m. – 5, 2013 m. – 2, 2012 m. – 6, 2011 m. –7, 2010 m. – 4 lytiškai plintančių ligų atvejai buvo diagnozuoti jaunimui iki 18 metų amžiaus. Savižudybių bei savižalos atvejų Klaipėdos mieste nemažėja, priešingai- amžius, kurio būdami jaunuoliai nusižudo vis jaunėja. Higienos instituto duomenimis, 14–29 metų amžiaus jaunuolių savižudybių skaičius Klaipėdos mieste: 2010 metais nusižudė 5 jaunuoliai, jauniausiam buvo 21 metai; 2011 metais nusižudė 5 jaunuoliai, jauniausiam buvo 20 metų; 2012 metais nusižudė 8 jaunuoliai, jauniausiam buvo 17 metų, 2013 metais nusižudė 5 jaunuoliai, jauniausiam buvo 14 metų. Vaikų turinčių problemų su antsvoriu bei nutukimu ypatingai didėjo iki 2013 metų, 2014 metais šis skaičius vaikų išlieka panašus kaip ir 2013 metais, tačiau ansvorį turinčių bei nutukusių vaikų skaičius vis dar išlieka aukštas. Taigi, algoritmų diegimo reikalingumas Klaipėdos miesto savivaldybėje – pagrįstas statistiškai. Šis projektas pagerintų numatytos tikslinės jaunimo grupės pasiekiamumą, geresnį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, o taip pat sumažintų netolygus sveikatos priežiūros srityje tarp jaunimo gyvenančio mieste ir atvykusių mokytis iš kaimo, jaunimo turinčio aukštesnes ir žemesnes pajamas (kurie negali pasinaudoti mokamomis sveikatos gerinimo paslaugomis). Projekto dėka būtų mažinamas jaunimo sergamumas bei mirtingumas, ko pasekoje gerėtų valstybės ekonomika, nes būtų mažiau skiriama lėšų nedarbingumo išmokoms, pašalpoms ir t.t., kas padėtų mažinti ekonominius bei socialinius skirtumai Europos ekonominėje erdvėje
Trukmė - 2015-09-01- 2016-04-30.
Projekto vadovas - prof. dr. Arnoldas Jurgutis.
Darbo grupė: doc. dr. Valdas Rimkus, Kristina Lekutienė.
Biudžetas: Bendras – 81 490,03 Eur, KU dalis – 22 670,54 Eur.

LT
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU), kartu su partneriais Higienos institutu (toliau – HI), Klaipėdos universitetu (toliau – KU) ir Vilniaus universitetu (toliau – VU), įgyvendina 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ finansuojamą projektą „Sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelio sukūrimas“.
Projekto trukmė – nuo 2014-06-16 iki 2017-01-30;
Bendra projekto vertė – 613.160,85 Eur;
Finansavimo šaltinis – 2009-2014 m. EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai;
Projekto kodas – NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001;
Veiksmų programa – 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ projektas;
Projekto aprašymas: Šiuolaikiniame pasaulyje sveikatos supratimas remiasi ne vien ligų nebuvimu, bet ir daug platesne socialine koncepcija, pagal kurią sveikata suprantama kaip socialinis procesas ir pripažįstama vienu svarbiausiu gyvenimo kokybės elementu. Sveikata yra svarbi asmenų ir visuomenės gerovei, o sveiki gyventojai yra būtina kiekvienos valstybės ekonomikos produktyvumo bei gerovės sąlyga. Šiuo metu sveikata yra vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių socialinius-ekonominius visuomenės pokyčius. Pasaulinės tendencijos yra tokios, jog gyventojų socialinė-ekonominė padėtis, o taip pat ir sveikata gerėja, tačiau skirtingų visuomenės grupių gerėjimo tempai yra nevienodi, todėl susidaro ženklūs sveikatos netolygumai. Šie socialiniai skirtumai yra viena opiausių problemų tiek Europos šalyse, tiek pasaulyje, kuriame formuojasi ryški socialinė atskirtis, o sveikatos priežiūros paslaugos regionuose skiriasi savo kokybe ir prieinamumu. Projektas skiriamas Lietuvos sveikatos netolygumų problemoms spręsti, ugdant administracinius sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo gebėjimus nacionaliniu ir regioniniu (savivaldybių) lygmeniu darbuotojams, kurie dalyvauja politikos formavime ir įgyvendinime įvairiuose sektoriuose (sveikatos ir susijusiuose), ir visuomenės sveikatos biurų darbuotojams. Itin didelis dėmesys skiriamas šiam tarpsektoriniam bendradarbiavimui skatinti, siekiant užtikrinti kompleksišką socialinių-ekonominių netolygumų, ir tuo pačiu – sveikatos netolygumų mažinimą. Siekiant šio tikslo itin svarbus bendradarbiavimas su Norvegija, kurios patirtis identifikuojant ir mažinant sveikatos netolygumus bei įgyvendinant Norvegijos nacionalinėje strategijoje, skirtoje sveikatos netolygumų mažinimui, nustatytus principus Pasaulio sveikatos organizacijos yra pripažintas kaip siektinas pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Projekto metu, pasitelkus šią gerąją užsienio patirtį, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus universitetas (VU), Klaipėdos universitetas (KU) ir Higienos institutas (HI) siekia numatyto tikslo – sukurti sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modelį, kuris bus parengtas įvertinus tarptautinę ir nacionalinę patirtį sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo srityje, atlikus teisinių dokumentų (nacionalinio ir regioninio lygmens) analizę, įvertinus žmogiškąjį potencialą ir jo kompetencijas bei parengus su tuo susijusias rekomendacijas ir mokymo programas nacionalinio ir regioninio lygmens darbuotojams. Projekto įgyvendinimo metu sukurtu sveikatos netolygumų nustatymo, vertinimo ir mažinimo gebėjimų stiprinimo modeliu nuolat naudosis nurodytos tikslinės grupės, taip gerinant visuomenės sveikatą ir mažinant sveikatos netolygumus Lietuvoje.

KU Projekto veiklos ir poveiklės bei jų pažanga:
1.1.1. Metodinių rekomendacijų, skirtų sveikatos netolygumų nustatymui, vertinimui ir mažinimui, parengimas (vykdymo laikotarpis 2014 06 – 2016-04):
1.1.1.1. Tarptautinės ir nacionalinės sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo patirties analizė: (Terminas: 2014.07 – 2014.11)
    • Poveiklės Nr. 1.1.1.1(4) Mokslinių tyrimų ir tarptautinių organizacijų publikacijų bei metodologinių gairių sveikatos netolygumų stebėsenai ir mažinimui apžvalga Atsakinga institucija – KU;
Būsena – atlikta: Parengta poveiklės Nr. 1.1.1.1(4) ataskaita (Autoriai Arnoldas Jurgutis,,Faustas Stepukonis, Klaipėdos universitetas). Ataskaita išsiųsta poveiklės 1.1.1.1. atsakingam asmeniui – dr. Kastyčiui Šmigelskui;
1.1.1.3 Administracinių gebėjimų sveikatos netolygumams nustatyti ir mažinti nacionaliniame ir savivaldybės lygmenyje įvertinimas:
    • Būsena – atlikta. Parengta poveiklės (KU dalies) ataskaita ir išsiųsta už visą 1.1.1.3 poveiklę atsakingam asmeniui – dr. Jurgitai Vladičkienei
Santrauka
KU 1.1.1.3 poveiklės metu  atlikti kokybiniai tyrimai. Kokybinio tyrimo duomenys buvo renkami taikant grupių diskusijų (focus group) metodą, tyrimo dalyviams (informantams) pateikiant atviro tipo diskusinius klausimus. Tyrime dalyvavo 2 savivaldybių lygmens heterogeninės diskusijų grupės: Klaipėdos m. ir Klaipėdos raj.) Grupių diskusijos buvo vedamos vadovaujantis interviu protokolu. Grupių diskusijas moderavo KU tyrėjai, atstovaujantys Klaipėdos universitetą Duomenų analizei buvo taikomas kokybinės turinio analizės indukcinis metodas, interpretacijos ir įžvalgos buvo aptariamos ir diskutuojamos bendradarbiaujant visiems tyrėjams.
Publikuoti rezultatai, kurių bendraautoriai yra KU darbuotojai:

• Berzanskyte A, Jakubauskiene M, Butkeviciene R, Stepukonis F, Butikis M, Kalediene R. Health policy strategy in local level: experience from the country with high health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.019. Nuoroda: http://eurpub.oxfordjournals.org/content/25/suppl_3/ckv176.019

1.1.1.6 Sveikatos netolygumų vertinimo ir mažinimo rekomendacijų parengimas, išleidimas ir sklaida:
    • Terminas: 2015.05 – 2015.10;
    • Atsakinga institucija – LSMU;
    • Atsakingas asmuo – prof. Aurelijus Veryga;
    • Būsena – vykdoma;
Poveiklėje 1.1.1.6 KU parengė rekomendacijas sveikatos priežiūros prieinamumui. Kartu su kitų projekto partnerių parengtomis rekomendacijomis KU rekomendacijos pristatytos Druskininkų, Plungės raj. ir Klaipėdos raj. savivaldybėmis ir analizuota situacija dėl šių rekomendacijų galimybių taikyti praktikoje. Jungtinės rekomendacijos yra rengiamos spaudai ir bus išleistos 2016 metų antroje pusėje.
Be to, KU 1.1.1.6 poveiklėje atsakingas už žmogiškųjų išteklių mokymosi įtakos sveikatos netolygumų mažinimui įvertinimą. Šio KU įsipareigojimų būsena – vykdoma: 2016 06 16 atlkta focus grupės apklausa žmogiškųjų išteklių įvertinimui (moderatorius – ,Faustas Stepukonis, Klaipėdos universitetas, 10 dalyvių – 8 atstovai iš Plungės, Klaipėdos rajono ir Druskininkų savivaldybės bei 2 projekto partneriai iš LSMU. Focus grupės ataskaitą numatoma parengti iki 2016 07 01). Ataskaita bus išsiųsta poveiklės 1.1.1.6 atsakingam asmeniui – prof. Aurelijui Verygai.

1.1.2. Administracinių gebėjimų stiprinimas (vykdomo laikotarpis 2015 05 – 2017 01):
1.1.2.1. Mokymo programų, skirtų valstybės ir savivaldybių valdžios sektoriaus (sveikatos ir kt. sektorių) subjektams, įskaitant specialistus, parengimas;
1.1.2.2. Valstybės ir savivaldybių valdžios sektoriaus (sveikatos ir kt. sektorių) subjektų, įskaitant specialistus, administracinių gebėjimų stiprinimas;
1.1.2.3. Valstybės ir savivaldybių valdžios sektoriaus (sveikatos ir kt. sektorių) subjektų administracinių gebėjimų stiprinimas.
Veiklos metu jau yra parengtas pirminis mokymo programų planas. Programos darbinis variantas yra pateiktas LR Sveikatos apsaugos ministerijai, vyksta derinimo darbai. Taip pat yra baigiamas rengti vadovėlis/mokymo priemonė. Parengtas mokymų pirkimo sąlygų projektas pateiktas derinimui CPVA. Mokymus savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams (4 mokymai) bei nacionalinio ir savivaldybių lygmens darbuotojams, kurie susiję su sveikatos netolygumų problema (5 mokymai) planuojame vykdyti 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. sausio mėn.

Projekto renginiai ir rezultatai:
2015 m. sausio 8 d. Vilniuje buvo surengta Grupinė diskusija „Sveikatos netolygumų stebėsena ir mažinimas“, kurioje buvo renkami 1.1.1.3 poveiklėje vykdyto kokybinio tyrimo duomenys.
2015 m. sausio 29 d. Vilniuje (Karolinos viešbutyje) buvo surengta konferencija „Sveikatos netolygumų stebėsena ir mažinimas“, kurioje buvo pristatyti 1.1.1.1 ir 1.1.1.2 poveiklių rezultatai, aptartos rekomendacijos, skirtos teisinės bazės tobulinimui, siekiant sveikatos santykių teisumo įvairiuose sektoriuose. Konferencijoje dalyvavo 92 dalyviai atstovaujantys projekto vykdytojus (Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Higienos institutą, Vilniaus ir Klaipėdos universitetus), Sveikatos apsaugos ministeriją, savivaldybių sveikatos skyrius, visuomenės sveikatos biurus ir kitas institucijas. Daugiau informacijos čia.
2015 m. balandžio 8 d. Vilniuje buvo surengta projekto diskusija „Sveikatos netolygumų stebėsena“, kurios metu buvo aptartos egzistuojančios sveikatos stebėsenos praktikos atskiruose visuomenės sveikatos biuruose bei pristatytos projekto vykdymo metu parengto stebėsenai reikalingų sveikatos rodiklių sąrašas, jų atvaizdavimo galimybės, vaikų ir suaugusių gyvensenos stebėsenos metodinės rekomendacijos. Šioje diskusijoje dalyvavo Higienos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos bei atskirų savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai. Daugiau informacijos čia.
2015 m. balandžio 28-30 d. projektą įgyvendinančių institucijų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Higienos instituto atstovai lankėsi Norvegijoje, kur buvo siekiama susipažinti su Norvegijos gerąja praktika sveikatos netolygumų stebėjimo ir mažinimo srityje. Vizito metu buvo lankytasi Lilehameryje, kur vyko „Sunne kommuner“ susitikimas. Šis susitikimas buvo naudingas tuo, kad leido susipažinti, kaip bendruomenės įsijungia į įvairias sveikatinimo veiklas, kaip tie procesai yra organizuojami, kokia patirtis gali būti pritaikoma sprendžiant sveikatos netolygumų problemą Lietuvoje regioniniame lygmenyje. Osle įvyko susitikimas su Norvegijos visuomenės sveikatos instituto atstovais. Susitikime dalyvavo Bjørn Gunnar Iversen, Jon Ivar Elstad, Heidi Lyshol, Bjørn Heine Strand, Marte Kvernland ir Andrej M Grjibovski. Susitikimo metu daugiausiai buvo domimasi Norvegijos patirtimi organizuojant ir vykdant sveikatos bei sveikatos netolygumų stebėsena. Šis vizitas leido užmegzti glaudesnius ryšius su kolegomis iš Norvegijos bei susipažinti su gerąja praktika sveikatos netolygumų stebėsenos ir mažinimo srityje. Kelionė buvo finansuojama iš 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ dvišalio fondo veiklos.
2015 m. birželio 10 d. žurnale „Valstybė“ yra atspausdintas projekto vadovo prof. Mindaugo Stankūno straipsnis „Norvegija investuoja į sveikatos netolygumų mažinimą: ko galėtų pasimokyti Lietuva?“ Daugiau informacijos galima rasti čia.
2015 m. birželio 15-17 d. Bredoje (Nyderlandai) vyko Europos sveikatos vadybos asociacijos metinė konferencija, kurioje dalyvavo ir projekto atstovai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Taip pat konferencijai buvo parengtas ir pristatytas stendinis pranešimas ,,Capacity building for bringing more evidence based decisions for monitoring and reducing health inequalities in Lithuania“, kurio pagalba konferencijos dalyviai buvo supažindinti su sveikatos netolygumų problema Lietuvoje, vykdomu projektu ir laukiamais rezultatais.
2015 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje buvo surengta vieša diskusija,„Sveikatos netolygumų nustatymas vykdant sveikatos elgsenos tyrimus“ kuri buvo skirta aptarti metodines rekomendacijas skirtas netolygumų stebėsenai bei vaikų ir suaugusiųjų gyvensenos tyrimams. Taip pat buvo pristatyti parengtų metodikų testavimo pilotiniuose visuomenės sveikatos biurų pasiūlytose savivaldybėse (Molėtų r. sav., Visagino sav., Rietavo sav., Alytaus m. sav.) rezultatai. Daugiau informacijos čia.
2015 m. spalio 15-17 dienomis Milane (Italija) vyko Europos visuomenės sveikatos konferencija, kuri yra didžiausias tokio pobūdžio renginys senajame žemyne bei sulaukia vis daugiau dalyvių iš tolimų planetos kampelių, pvz.: Australijos ar Naujosios Zelandijos. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Higienos instituto atstovai, kurie aktyviai dalyvauja įgyvendinant sveikatos netolygumų projektą. Konferencijos metu buvo pristatyti keturi pranešimai, kurie buvo parengti iš projekto metu vykdyto tyrimo, kurio metu buvo apklausti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai, nacionalinio lygmens sveikatos politikos (pvz.: Sveikatos apsaugos ministerijos) atstovai nacionalinio bei kitų sektorių atstovai, kurių veikla yra susijusi su sveikatos netolygumais. Tam kad būtų geriau pažinta esama situacija ir galimybės ją gerinti, buvo naudojamai kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Parengtų ir pristatytų pranešimų sąrašas:

• Vladickiene J, Kalediene R, Zaborskis A, Smigelskas K, Stankunas M. Attitudes of public health professionals‘ towards monitoring health inequalities in Lithuania. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.146.
• Berzanskyte A, Jakubauskiene M, Butkeviciene R, Stepukonis F, Butikis M, Kalediene R. Health policy strategy in local level: experience from the country with high health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.019.
• Petronyte G, Aguonyte V, Valinteliene R, Jociute A, Vladickiene J, Stankunas M, Jankauskas R, Kalediene R. The capacities of the health and non-health sectors in identifying and reducing health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv176.150.
• Jociute A, Aguonyte V, Valinteliene R, Petronyte G, Vladickiene J, Stankunas M, Jankauskas R, Kalediene R. Challenges in tracking health inequalities from perspective of stakeholders in national level. Eur J Public Health 2015, 25(suppl 3): ckv175.062.

Sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema SveNAS. Projekto įgyvendinimo metu Higienos institute buvo sukurta sveikatos netolygumų atvaizdavimo sistema (SveNAS). Joje galima susipažinti su Lietuvos gyventojų mirtingumo, tenkančio 100 000 gyventojų, netolygumais. Daugiau informacijos apie sistemą SveNas galite rasti čia. Sistemą galima naudoti čia - http://www.svenas.lt/.

2016 m. sausio 13-14 d. Druskininkuose įvyko dviejų dienų seminaras – diskusija „Sveikatos netolygumų mažinimas“. Seminare dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Higienos instituto, Vilniaus bei Klaipėdos universitetų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos biurų atstovai. Seminarui buvo iškelti tikslai:

1. Supažindinti su siūlomomis rekomendacijomis sveikatos netolygumų mažinimui.
2. Įvardinti tinkamiausias/efektyviausias rekomendacijas skirtas sveikatos netolygumų mažinimui.
3. Pasidalinti gerąja patirtimi mažinant sveikatos netolygumus Lietuvoje.

Seminaro-diskusijos metu buvo aptartos pagrindinės rekomendacijų grupės, kurios nukreiptos į alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, mitybos bei fizinio aktyvumo gerinimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir savižudybių prevenciją. Rekomendacijos yra rengiamos naudojantis mokslu pagrįstomis žiniomis bei geros praktikos pavyzdžiais. Labiausiai akcentuojama veikla savivaldybių lygmenyje. Seminaro dalyviai pateikė labai įdomių priemonių sveikatos netolygumams sumažinti. Taip pat buvo parengti detalių veiksmų planai pasirinktoms rekomendacijoms.

2016 m. kovo 18 d. Klaipėdoje, balandžio 8 d. Šiauliuose, balandžio 13 d. Kaune ir balandžio 15 d. Druskininkuose vyko diskusijos „Sveikatos netolygumai. Gyvensenos tyrimų organizavimas ir vykdymas savivaldybėse“. Skirtinguose Lietuvos regionuose organizuotos diskusijos – seminarai buvo skirti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų pasiruošimui vykdyti gyvensenos tyrimus. Daugiau informacijos apie renginius ir jų medžiagą galima rasti čia.

Gegužės 23–25 dienomis 2016 Jeruzalėje (Izraelis) įvyko 6-oji Tarptautinė Jeruzalės sveikatos politikos konferencija. Šis renginys sutraukė per 500 dalyvių iš 40 šalių. Renginio metu projekto vadovas, profesorius Mindaugas Stankūnas skaitė pranešimą, kurio metu trumpai pristatė sveikatos netolygumų situaciją Lietuvoje bei vykdomą projektą ir jo rezultatus.

Daugiau informacijos apie projektą:

• HI interneto svetainėje: http://www.hi.lt/sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas.html ir http://www.hi.lt/en/development-of-the-model-for-the-strengthening-of-the-capacities-to-identify-and-reduce-health-inequalities.html;
• VU interneto svetainė: http://www.mf.vu.lt/lt/content/tarptautiniai_rysiai/tarptautiniai-projektai ir http://www.mf.vu.lt/en/content/tarptautiniai_rysiai/project-development-model-strengthening-capacities-identify-and-reduce;
• Norway Grants finansavimo mechanizmo svetainėje: http://www.norwaygrants.lt/programos/rezultatai/program/11/id/62/sveikatos_netolygumu_nustatymo_ir_mazinimo_gebejimu_stiprinimo_modelio_sukurimas;
• LR Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje: http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/programos-ir-projektai/norvegijos-paramos-programa/apie-projektus-ir-priemones/projektas-sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas;
• Naujienos apie Projektą socialiniame tinkle.

Informacija apie Projektą moksliniuose leidiniuose:

• Periodiniame moksliniame leidinyje, žurnale „Visuomenes sveikata“ 104 psl.;
• Mokslo darbų leidinyje „SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS“;
• Petronyte G, Aguonyte V, Valinteliene R, Jociute A, Vladic kiene J, Stankunas M, Jankauskas R, Kalediene R. The capacities of the health and non-health sectors in identifying and reducing health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25 (suppl 3): ckv176.150 (http://eurpub.oxfordjournals.org/content/25/suppl_3/ckv176.150);
• Jociute A, Aguonyte V, Valinteliene R, Petronyte G, Vladickiene J, Stankunas M, Jankauskas R, Kalediene R. Challenges in tracking health inequalities from perspective of stakeholders in national level. Eur J Public Health 2015, 25 (suppl 3): ckv175.062 (http://eurpub.oxfordjournals.org/content/25/suppl_3/ckv175.062);
• Vladickiene J, Kalediene R, Zaborskis A, Smigelskas K, Stankunas M. Attitudes of public health professionals‘ towards monitoring health inequalities in Lithuania. Eur J Public Health 2015, 25 (suppl 3): ckv176.146 (http://eurpub.oxfordjournals.org/content/25/suppl_3/ckv176.146);
• Berzanskyte A, Jakubauskiene M, Butkeviciene R, Stepukonis F, Butikis M, Kalediene R. Health policy strategy in local level: experience from the country with high health inequalities. Eur J Public Health 2015, 25 (suppl 3): ckv176.019 (http://eurpub.oxfordjournals.org/content/25/suppl_3/ckv176.019).

Apie projektą rašo LSMU laikraštis „Ave Vita“:

• 2014 m. spalio 3 d. Nr. 33,
• 2015 m. sausio 23 d. Nr. 3,
• 2015 m. balandžio 30 d. Nr. 17,
• 2015 m. gruodžio 4 d. Nr. 40,
• 2016 m. balandžio 22 d. Nr. 16,
• 2016 m. birželio 10 d. Nr. 23,
• 2016 m. liepos 1 d. Nr. 26.

Apie projektą taip pat rašo:

• https://www.facebook.com/Sveikatosvadybosklubas/posts/1601349273480438
• http://www.juc.lt/sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas
• http://www.regionunaujienos.lt/aptartas-projektas-skirtas-mazinti-sveikatos-netolygumus/
• http://www.emedicina.lt/lt/gydytojui/lietuvos_naujienos/seminaras_sveikatos_netolygumu_mazinimas.html
• http://www.plunge.lt/go.php/lit/Plungeje-vyko-diskusija–apie-sveikatos-netolygumus
• http://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Diskusija-del-sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo/1862
• http://www.svsba.lt/naujienos-11/lt/plungeje-vyko-diskusija-apie-sveikatos-netolygumus-46.html
• http://www.plungesvsb.lt/component/content/article/548-vyko-diskusija-alkoholio-prevencijos-tema.html
• http://www.druskininkuvsb.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=229&cntnt01returnid=69

Projekto administravimo grupė: Mindaugas Stankūnas – LSMU profesorius, projekto vadovas; Eglė Rimavičienė – LSMU projektų koordinatorė, projekto administratorė; Rolanda Valintėlienė – HI Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė, projekto vadovė Higienos institute; Aušra Beržanskytė – VU lektorė, projekto koordinatorė Vilniaus universitete, Arnoldas Jurgutis – KU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas ir profesorius, projekto koordinatorius Klaipėdos universitete.

Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Higienos institutas, Vilniaus universitetas.

EN
Project Name – Development of the Model for the Strengthening of the Capacities to Identify and Reduce Health Inequalities;
Project Term – 2014-06-16 – 2017-01-30;
Total Project Budget – 613.160,85 Eur;
Funding – Norwegian Financial Mechanism for the period 2009–2014;
Project Number – NOR-LT11-SAM-01-TF-02-001;
Summary: The understanding of health is based not only of the absence of disease, but has a much broader social concept in which health is understood as a social process with a significant impact for the quality of life. In this concept health is important for well-being of individuals and society and a healthy population is a necessary condition for each state‘s economic productivity and prosperity. In general, health is one of the main indicators reflecting socio-economic changes in the society. Global trends lead to the general health improvement, but different groups create different improvement rates which create significant health disparities in national and international level. These differences are one of the major issues in both Europe and the world. In this context the project is aimed at strengthening at the national and municipal levels the administrative capacities of persons participating in the policy making and implementation in different sectors (health and other sectors contributing to health) as well as specialists working in municipal public health bureaus in the field of reduction of social health inequalities and related fields of health equity and intersectoral cooperation which are relevant in public policy making promoting health equity oriented towards the complex reduction od socio-economic inequalities in health. For this purpose, Norway’s experience in the field of identification and reduction of social inequalities in health and the practice of implementation of the Norwegian National Strategy to Reduce Social Inequalities in Health which is recognised by the World Health Organisation as a model for other European countries, are of great importance. This project is seeking to develop the respective fields intended for the improvement of public health and reduction of health inequalities in Lithuania by maintaining cooperation with the respective Norwegian institutions and strengthening bilateral relations. Lithuania University of Health Sciences (LUHS), Vilnius University (VU), Klaipėda University (KU) and the Institute of Hygiene (HI) are creating the model of health inequalities‘ identification, measurement and reduction according to the international and national experience, legal documentation (national or international) analysis, human recourses potential analysis and training programme preparation. This model will be regularly used by the target groups thereby improving public health and reducing health inequalities in Lithuania.

Project’s administration group: Mindaugas Stankunas – LSMU Professor, project’s manager; Egle Rimaviciene – LSMU projects’ coordinator, project’s administrator; Rolanda Valinteliene – head of HI Centre of Public Health Technologies, project’s manager in the Institute of Hygiene; Ausra Berzanskyte – VU lecturer, project’s coordinator at Vilnius University; Arnoldas Jurgutis – head and professor at KU Department of Public Health, project’s coordinator at Klaipeda University.

More information:
LSMU website: http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/medicinos-akademija/visuomenes-sveikatos-fakultetas/projektas-sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas/
http://www.lsmuni.lt/en/structure/medical-academy-/faculty-of-public-health-/project-development-of-a-model-for-the-strengthening-of-the-capacities-to-identify-and-reduce-health-inequalities/
http://www.lsmuni.lt/media/dynamic/files/8357/sveikatosnetolygumnustatymoirmainimogebjimstiprinimomodeliosukrimas.pdf
HI website: http://www.hi.lt/sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas.html,
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.2%2869%29/VS%202015%202%2869%29%20PRAK%20Sveikatos%20netolygumai.pdf.
VU website: http://www.mf.vu.lt/lt/content/tarptautiniai_rysiai/tarptautiniai-projektai.
Website of the Ministry of Health of the Republicof Lithuania: http://old.sam.lt/go.php/lit/Sveikatos-netolygumu-nustatymo-ir-mazinimo-gebejimu-stiprinimo-modelio-sukurimas.
Project Partners: Lithuanian University of Health Sciences, Institute of Hygiene, Vilnius University.

InnoHealth

Prevencinė hospitalizacija Baltijos jūros regione: organizacinės ir technologinės naujovės pirminėje sveikatos priežiūroje siekiant ekonomiškesnių sveikatos priežiūros sistemos sprendimų

Kadangi žmonių virš 60 metų skaičius Baltijos jūros regione sparčiai didėja, didėja ir sveikatos priežiūros socialinių paslaugų paklausa. Viena pagrindinių problemų visose šalyse yra išaugęs sveikatos biudžetas dėl didelio ligoninių pacientų skaičiaus. Tai atsiranda, kai pacientai yra hospitalizuojami dėl ligų, kurios galėtų būti gydomos ekonomiškiau žemesniuose sistemos lygiuose.

The Seed Money Facility paramos metu partnerių kuriamas projektas bus paremtas šiuo ir panašiais tyrimais, atliktais EUSBRS pavyzdiniame projekte ImPrim. Visų pirma šis projektas sutelks bendras regiono pastangas į:

• tirs pagrindinius, organizacinius ir techninius įrankius, bei kliūtis labiau pažengusiam, paremtam tarptautiniais įrodymais sergančiųjų LNL valdymui, bendruomenės lygmeniu;
• keisti organizacini sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį įdiegiant naujoviškų elementų, susijusių su LNL pacientų poreikiais pirminėje sveikatos priežiūroje; tirti naujų skaitmeninių technologijų, padedančiu efektyviau valdyti sveikatos priežiūra;
• pagrindinio projekto metu išbandyti naują modelį
• vystyti politinius pasiūlymus;

Pagrindinio projekto tikslas yra padidinti sveikatos sistemos veiksmingumą ir efektingumą mažinant hospitalizacijos rodiklius per ambulatorinės priežiūros gerinimą.

Trukmė: 2016-02-19 – 2017-04-30.

Projekto vadovas: prof. dr. Arnoldas Jurgutis.
Darbo grupė: Aušra Pikelytė, Kristina Lekutienė.

Biudžetas: Bendras – 48 676 Eur, KU dalis – 14 800 Eur.

Projekto aprašymas: Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai yra ženkliai blogesni, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tiek suaugusių, tiek jaunų žmonių sveikata labai priklauso nuo jų gyvensenos, požiūrio į sveikatos stiprinimą. Lietuvoje vykdyti studentų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos tyrimai (Petrauskas D., 2004; Kriaučionienė V., 2013) parodė, kad studentų sveikata nėra gera, o ir gyvensena nėra sveika. Atliktas tyrimas atskleistų studentų sveikatos ir jų gyvensenos trijuose Lietuvos universitetuose ypatumus, parodytų skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų požiūrių į sveikatos stiprinimą skirtumus ir panašumus, padėtų išskirti prioritetines sveikatą stiprinančių veiklų kryptis, siekiant pagerinti studentų sveikatą bei sudarytų sąlygas trijų universitetų susivienijimui sudaryti studentų sveikatinimo programas, panaudojant visuose trijuose universitetuose sukauptą sveikatinimo veiklų patirtį.

Projekto tikslas – įvertinti skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų sveikatą ir požiūrį į jos stiprinimą universitetų susivienijime.

Projekto uždaviniai:

• Įvertinti studentų sveikatą ir jų gyvenseną trijuose Lietuvos universitetuose.

• Nustatyti skirtingose studijų kryptyse studijuojančių studentų požiūrių į sveikatos stiprinimą skirtumus ir panašumus.

• Išskirti prioritetines sveikatą stiprinančių veiklų kryptis, siekiant pagerinti studentų sveikatą.

Projekto adresatas: studentai, dėstytojai, aukštųjų mokyklų administracija, sveikatos specialistai.

Laukiami rezultatai: Įvykdžius projektą ir apklausus apie 1500 studentų trijuose Lietuvos universitetuose, bus įvertinta pirmų ir ketvirtų metų skirtingose bakalauro studijų programose studijuojančių studentų subjektyvi sveikata, gyvensenos ypatumai. Remiantis rezultatų analize, bus numatytos būtinų sveikatą stiprinančių veiklų rūšys, o pagal studentų požiūrių į sveikatos stiprinimą skirtumus ir panašumus, bus sudarytos sveikatinimo programos, panaudojant visuose trijuose universitetuose sukauptą sveikatinimo veiklų patirtį.

Trukmė: 2016-04-18 – 2016-06-30.

Projekto vadovas: dr. Alona Rauckienė- Michaelsson (KU).
Darbo grupė: dr. Indrė Būtienė (KU), dr. Aelita Skarbalienė (KU), Edita Jauniūtė (KU), prof. habil. dr. Irena Misevičienė (LSU), Kristina Visagurskienė (LSU), Osvaldas Ivanauskas (LSU), dr. Rita Mičiulienė (ASU).

Biudžetas - 4500 Eur.

Projekto aprašymas: Šio projekto sudėtinės dalys yra mokslinis tyrimas ir vasaros stovyklos kvalifikacijos kėlimo kursai, vykdomi bendradarbiaujant su Lundo universitetu.
Trukmė – 2016-03-01 - 2016-11-15.
Biudžetas – 10 660 Eur.
Tyrimas:
„Pacientų įgalinimo instrumento validavimas ir pritaikymas Lietuvoje ir Latvijoje“.
“Validation and application of the Patient Enablement Instrument (PEI) in Lithuania and Latvia”.

Siekiant geresnių pacientų priežiūros rezultatų, skatinamas bendruomeninės pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas, kuriame vienas pagrindinių kokybės rodiklių – gydytojo ir paciento santykiai. Pažymima, kad šie santykiai dažniausiai vis dar yra paternalistinio pobūdžio,kai gydytojas dominuoja ir priima visus esminius su gydymu ir/ar sveikatos palaikymu susijusius sprendimus. Tačiau toks požiūris kuria žemą paciento savivertę, o ypatingai tam jautrūs vyresniojo amžiaus pacientai. Tokių pacientų konsultavimui paternalistinį bendravimą ir biomedicinini požiūri i problemą turi keisti holistinis požiūris ir centruota į pacientą konsultacija. Tarptautinėje praktikoje egzistuoja sukurti paciento įgalinimo instrumentai, kuriuos galima validuoti ir pritaikyti Lietuvoje. Projekto metu planuojama atlikti užsienio šalių gerosios patirties diegiant paciento įgalinimo instrumentus analizę, validuoti tarptautiniu mastu pripažintą paciento įgalinimo instrumentą Lietuvoje, identifikuoti Lietuvoje egzistuojančius normatyvinius ir organizacinius barjerus bei pateikti konsultacinės patirties keitimo rekomendacijas.
Tikslas – validuoti ir pritaikyti Lietuvoje pacientų įgalinimo instrumentą.
Uždaviniai:

1. Atlikti užsienio šalių gerosios patirties valduojant ir diegiant paciento įgalinimo instrumentą analizę,
2. Validuoti ir pritaikyti Lietuvai tarptautiniu mastu pripažintą pacientų įgalinimo instrumentą,
3. Identifikuoti normatyvinius ir organizacinius barjerus, trukdančius sėkmingą paciento įgalinimo instrumento diegimą,
4. Parengti metodines rekomendacijas konsultacinės patirties keitimui

Tyrėja - doc. dr. Aelita Skarbalienė

Vasaros stovykla:
„Sveikatos priežiūros ekonomika: teorija, politika ir praktika”.
“The Economics of Health Care: Theory, Policy and Practice”.

Kurso moduliai:

1. Sveikatos rinkos ekonominis reguliavimas: Kodėl ir kaip yra reguliuojama sveikatos rinka? Įvadas į pagrindinius sveikatos priežiūros rinkos nepakankamumo aspektus, sutelkiant dėmesį į iškreiptą informaciją;
2. Sveikatinimo ir ligų prevencijos ekonomika: Ekonominio investavimo į visuomenės sveikatą ir pirminės sveikatos priežiūros vaidmens apžvalga; sveikatos programų ir intervencijų ekonominio vertinimo požiūris;
3. Sveikatos sistemos ir finansavimo ekonomika: sveikatos sistemos organizacijos; sveikatos sistemos finansavimas; mokėjimo sistemos tiekimas; sveikatos sistemos veiklos analizės modeliai;

Kursas organizuojamas bendradarbiaujant su Pasauline sveikatos organizacija EURO. Kursą sudarys paskaitos, mokymų sesijos ir užsiėmimai. Dalyviams bus suteikiamas kurso paketas su visa kurso informacija, studijų medžiaga, straipsniais ir duomenų baze. Kurso kalba- anglų.
Tikslas – Susipažindinti su sveikatos priežiūros ekonomikos politikos, teorijos ir praktikos ypatumais įvairiose ES šalyse, išugdyti analitinį mąstymą, sukurti ir pateikti žinias, bei kompetencijas specialistams, pasidalinti gerąja patirtimi.
Uždaviniai: Apibrėžti sveikatos rinkos ekonominį reguliavimą, apžvelgti sveikatinimo ir ligų prevencijos galimybes, išanalizuoti sveikatos sistemų ir finansavimo ekonomikos ypatybes įvairių šalių praktikoje.
Organizatoriai: doc. dr. Alona Rauckienė - Michaelsson, Kristina Lekutienė.

2016 spalio 25-27 dienomis, Švedijoje, Malmės mieste vyko paskutinis projekto partnerių susitikimas, kuriame Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro komanda pristatė įvykdytas veiklas. Skaityti pranešimai temomis:

• Doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson – "Preventable Hospitalization in the Baltic Sea Region:  Organizational and technical innovations in primary healthcare for more cost-effective health systems performance";
• Doc. dr. Aelita Skarbalienė – "Validation and application of the Patient Enablement Instrument (PEI) in Lithuania and Latvia";
• Doktorantas Kristupas Žegunis – "The evaluation of the healthcare services for the patients with diagnosed hypertensions, bronchial asthmas and all types of diabetes in Klaipeda distric".

Projekto aprašymas: Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vykdomas projektas „Amžinai jaunas 65+“ (Nr. SRF-FAV-2019-1-0162) skirtas ugdyti vyresnio amžiaus žmonių optimalaus fizinio aktyvumo įpročius, ugdyti jų raštingumą fizinio aktyvumo srityje. Klaipėdos miesto senjorams projektas siūlo patrauklias nemokamas fizinio aktyvumo veiklas, skatinančias fizinį aktyvumo – funkcines treniruotes (kalanetika, pilatesas, kvėpavimo ir raumenų stiprinimo pratimai ir kt.), kviečia mokytis šokių (linijinių, liaudies, pasilinksminimų, sportinių ir kt.), siūlo miško terapiją (pasivaikščiojimus vidutinio intensyvumo tempu pajūryje, parkuose, miesto erdvėse, derinant šią veiklą su pažinimu). Visos fizinio aktyvumo veiklos organizuojamos atsižvelgiant į senjorų sveikatą ir fizinę būklę, pageidaujantiems teikiamos individualios konsultacijos dėl fizinio aktyvumo namuose.
Fizinio aktyvumo užsiėmimus veda Kūno kultūros katedros dėstytojos, turinčios daug praktinės ir akademinės patirties – doc. Bronė Švitrienė, lekt. Irena Bučinskienė, asist. Asta Tutlienė.
Projektas „Amžinai jaunas 65+“ prisideda prie nacionalinės „Sveiko senėjimo“ programos įgyvendinimo. Dalyvaudami fizinio aktyvumo skatinimo programoje, senjorai formuojasi sveikatai palankius fizinio aktyvumo įpročius ir ugdosi raštingumą fizinio aktyvumo srityje. Projektas mažina socialinę atskirtį, padeda rasti bendraminčių fiziškai aktyviai leisti laisvalaikį. sudaro palankias sąlygas plėtoti vyresnio amžiaus žmonių mokymosi galimybes. Šiuo metu įvairiose projekto veiklose dalyvauja daugiau kaip 200 vyresnio amžiaus žmonių. Suplanuotos fizinio aktyvumo veiklos tęsis iki 2021 m. balandžio mėn.
Projektas buvo nominuotas kaip geriausia 2019 metų Klaipėdos universiteto iniciatyva. Klaipėdos universiteto darbuotojų konkurse projekto vadovė prof. dr. Asta Šarkauskienė apdovanota už vadovavimą projektui „Amžinai jaunas 65+“.
Projektą „Amžinai jaunas 65+“ (Nr. SRF-FAV-2019-1-0162), finansuoja Sporto rėmimo fondas, administruojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ir Klaipėdos universitetas.

Projekto svetainė - https://svmf.ku.lt/lt/katedros-ir-centrai/srtk/srtk-projektai/amzinai-jaunas-65.

Projekto pareiškėjas / koordinatorius - Liepajas University (LIEPU), Latvija.
Projekto KU koordinatorius - Doc. dr. Alona Rauckienė-Michaelsson.
Darbo grupė: Prof. dr. Elvyra Acienė, Doc. dr. Jūratė Sučylaitė.
Kiti projektinėje veikloje dalyvaujantys asmenys: Doc. dr. Artūras Razbadauskas, Prof. dr. Rūta Andriekienė, Prof. dr. Birutė Anužienė, Doc. dr. Gitana Tolutienė, Doc. dr. Ilona Zubrickienė, Audronė Suokaitė, Dainius Aponkus.
Projekto finansininkė - Gintarė Butkevičienė.
Sutarties Nr. - 610072-EPP-1-2019-1-LV-EPPKA2-CBHE-JP.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-01-01 – 2022-12-31, pratęstas iki 2023-11-15.
Projekto partneriai (institucija, miestas, šalis):

1. University of Warwick (AU), Warwick, Jungtinė Karalystė,
2. Private University of Education, Diocese Linz, Austrija,
3. Klaipėdos Universitetas, Lietuva,
4. Yerevan Brusov State University of Languages and Social Sciences (Brusov), Armėnija,
5. Gavar State University (GSU), Gavar, Armėnija,
6. National University of Architecture and Construction (NUACA), Yerevan, Armėnija.

Projekto tikslas: Sukurti darbo mokymosi platformą (work-based learning platform – WBL) sistemos diegimui nacionalinėse Armėnijos ir Rusijos aukštojo mokslo sistemose, kad būtų išvengta atotrūkio tarp įgūdžių pasiūlos ir darbo rinkos poreikių. Taip pat padėti rengti I, II ir III pakopos studijų modulius remiantis ES universitetų partnerių patirtimi.

Mokymasis veikiant kontekste su grįžtamuoju ryšiu.
Darbu pagrįstos programos paprastai naudoja skirtingas struktūras, metodus ir procesus nuo tų kurios naudojamos studijų dalykais grįstose akademinėse programose. Vis dėl to, darbu pagrįstas mokymasis – tai terminas naudojamas apibrėžti universiteto programų kategoriją, kuri sujungia universitetus ir sutelkia organizacijas kurti naujas mokymosi galimybes darbo vietose, kur studentai yra pilnos darbo dienos darbuotojai, kurių studijų programa yra įtvirtinta darbo vietoje ir suplanuota taip, kad atitiktų darbuotojų mokymosi poreikius ir organizacijos tikslus.

Projekto svetainė - http://www.flexwbl.org/.

Projekto koordinatorius - University of Opole (Lenkija).
Projekto sutarties nr. - 2020-1-PL01-KA203-081905.
Projekto vadovė - doc. dr. Aelita Skarbalienė.
Projekto trukmė: 2020-11-01 – 2023-08-31.
Partneriai: University of Cádiz (Ispanija), Klaipėda University (Lietuva),

Projekto aprašymas: Projektu siekiama parengti studijų medžiagą bei sukurti inovatyvią ir interkatyvią mokymo platformą, kurioje akušerės, slaugytojai, kineziterapeutai, gydytojai ir paramedikai galėtų rasti teorinės literatūros, naujausių mokslinių straipsnių, vaizdinės medžiagos, interaktyvių kursų, forumų diskusijoms. Projekto vykdymo metu taip pat bus kuriama e-simuliacijų aplinka medicinos, slaugos, akušerijos ir sveikatos studijų programų studentams.

Projekto svetainė - https://wnoz.uni.opole.pl/project/projekty/.

Darbo grupė: Alona Rauckienė-Michaelsson, Rita Vaičekauskaitė, Sonata Mačiulskytė.

Finansavimo šaltinis: savivaldybės biudžeto lėšos, Socialinės atskirties mažinimo programa Nr. 12, priemonė „Senjorų metų paminėjimas Klaipėdoje“ (12.01.02.11.01).

Užsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybė.

Trukmė: 2015-06-15 – 2015-12-01.

Darbo grupė: doc. dr. Faustas Stepukonis,  doc. dr. Liutauras Kraniauskas.

Biudžetas - 3 500 Eur.

ESPAD yra bendrų pastangų nepriklausomas mokslininkų grupių tyrimas, apimantis daugiau nei 40 Europos valstybių. Tai yra didžiausias pasaulyje mokslinių tyrimų projektas tiriantis paauglių narkotinių medžiagų vartojimą.

Bendras projekto tikslas – pakartotinai (kas 4 metus) rinkti duomenis apie narkotikų ir alkoholio vartojimą 15-16 metų amžiaus jaunimo tarpe, įtraukiant, kaip įmanoma, daugiau Europos šalių.

Užsakovas - Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.
Trukmė - 2015-03-02 – 2015-09-30.
Darbo grupė: prof. dr. Arnoldas Jurgutis, doc. dr. Aelita Skarbalienė, Kristina Lekutienė.

Biudžetas - 6 000 Eur
Tyrimo svetainė - http://www.espad.org/

Bendras ikiprekybinio pirkimo tikslas – sukurti moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų asistuojamos terapijos metodiką, remiantis holistiniu sveikatos modeliu ir gyvūnų, asistuojančių terapijos procese, situacinės gerovės vertinimo metodiką. I etapo metu Klaipėdos universiteto suburta tarptautinė tyrėjų komanda kurs žmogaus ir terapijoje asistuojančio gyvūno gerovės teorinį-hipotetinį konceptą ir koncepcinį modelį.

Užsakovai: BĮ Lietuvos jūrų muziejus ir BĮ Kurtuvėnų regioninio parko direkcija

Trukmė - 2018-11-07 – 2019-02-07.

Biudžetas - 52 547 Eur.

Ikiprekybiniai pirkimai – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros priemonė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugų ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įsigijimui. Ikiprekybinių pirkimų pagrindinis tikslas – skatinti inovacijų kūrimą ir pritaikymą viešajam sektoriui, tenkinant viešąjį interesą ir padedant naujiems produktams ar paslaugoms atsirasti rinkoje.

Projekto vadovė – dr. Sonata Mačiulskytė.